Ar Prezidentė siekia mažumos vyriausybės?
LSDP stebina, jog pastaruoju metu jos vadovaujama Vyriausybė nuolat patiria akivaizdų ir tendencingą Prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudimą. Todėl LSDP kyla klausimas: ar šalies vadovė taip siekia, jog dabartinė Vyriausybė atsisakytų savo įgaliojimų, ir būtų formuojama kita – šiuo metu įmanoma mažumos vyriausybė?
Tendencija kompromituoti veikiančią šalies vyriausybę prasidėjo nuo Prezidentės pareiškimų, kad iš „šitos Vyriausybės nieko nesitikinti“. Įtampa tarp Prezidentės ir Vyriausybės nuolat buvo didinama. Prasidėjo nuolatiniai bandymai diskredituoti valdančiąsias partijas. Socialdemokratų atžvilgiu pati šalies vadovė viešai pareiškė neva turinti pažymas apie Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko J.Sabatausko ir kito socialdemokrato B. Bradausko bei Darbo partijos nario V. Gapšio susitikimus. Vėliau institucijos, įgaliotos teikti tokias pažymas, paneigė, šalies vadovams teikę pažymas apie minėtus politikus.
Vienas po kito viešai keliami klausimai – dėl to, kas lankėsi Druskininkų vandens parke, dėl pastato Druskininkuose įteisinimo – kryptingo ir nepagrįsto spaudimo Vyriausybei iliustracijos. Keliamos įtampos įvairiose ministerijose – Žemės ūkio ir Aplinkos. Vyriausybės nariai nuolat vietoje tiesioginio darbo turi aiškintis, taip pat ir Prezidentei dėl dirbtinai išpūstų skandalų aplinkybių.
Nelaukusi tyrimo dėl Vijūnėlės „dvaro“ pabaigos Prezidentė prabilo apie „korupcijos šešėlius“ krentančius ant Vyriausybės. Galima kelti klausimą – ar tie šešėliai piešiami, ir kas jų autorius?
Netgi nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto Vyriausybės poveikio panaikinant kurortines zonas – prokuroras išimtine tvarka paviešino nutraukto tyrimo medžiagą. Peršasi išvada, kad žūtbūt siekiama „savo teisingumo“.
Siekiama kone „linčo“ teismo. Tyrimai persikėlė į žiniasklaidos puslapius. Teisėsaugininkų slaptos operacijos transliuojamos viešai. Objektais tampa ne tik politikai, bet ir kiti visuomenės veikėjai. Blogiausia, kad tokie į viešąją erdvę perkelti tyrimai negali būti objektyviai ištirti. Teisėsaugos darbui trukdoma – paviešinti, iš anksto anonsuoti tyrimai yra pasmerkti sužlugti.
Prezidentė neturėdama jokių teisinių išvadų reikalavo Vyriausybės nario – Aplinkos ministro K.Trečioko atstatydinimo, reikalauja jo ir paskelbus, kai tyrimas baigtas, o Vyriausybės poveikio pareigūnai nenustatė.
Nieko nereiškiančias slaptų sekimų pažymas, nutrauktų ikiteisminių medžiagos naudojimą prieš politikus galima vertinti tik kaip politinį persekiojimą ir prasidėjusią itin nešvarią rinkimų kampaniją.
Kyla klausimas ne tik, ar Prezidentė siekia mažumos vyriausybės, bet ir kokia Prezidentūros funkcija valstybėje. Nejaugi, iš tiesų yra pagrįsti kai kurių politologų pastebėjimai, jog mūsų šalies vadovė savo veikla tampa panaši į kai kurių rytų kaimyninių valstybių prezidentus?