LSDP pirmininko Algirdo Butkevičiaus pranešimas gegužės 1 d. konferencijoje

Mieli bičiuliai, Konferencijos dalyviai, svečiai!

Pradėsiu šventiškai ir pavasariškai!

Pirmiausia leiskite nuoširdžiai pasveikinti Jus visus su bent keliomis šventėmis.

Kaip žinote, Lietuvos socialdemokratų partija gegužės 1-ąją mini partijos įkūrimo 116-ąsias metines. Tai ne „apvali“ data, ne jubiliejus, tačiau kaip ir gimtadienis žmogui, mums ji svarbi ir reikšminga. Kokia dar partija Lietuvoje gali pasigirti turinti tokį gimtadienį?

Dar vienas reikšmingas įvykis – 2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Prieš aštuonerius metus mūsų valstybei atsivėrė platesnės perspektyvos ir galimybės. Kai kuriomis iš jų sugebėjome pasinaudoti, tačiau čia tikrai dar yra daug ką nuveikti.

Na ir, žinoma, gegužės 1-ąją ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių švenčiama Tarptautinė darbo diena. Tai mūsų tradicinė, socialdemokratinė šventė, kurios metu ne tik pasidžiaugiame savo laimėjimais, pademonstruojame solidarumą, bet ir atkreipiame dėmesį į aktualias problemas, perspektyvas.

Šiandienos pagrindinis akcentas, kurį matėme ir tradicinėje mūsų bičiulių eisenoje Gedimino prospektu Vilniuje – „Mes grįžtame“!

Tai daugiaprasmis šūkis, ypač prieš rinkimus. Viena vertus, esame užsibrėžę tvirtą ir realų politinį tikslą grįžti į tas pozicijas, kuriose priimami reikšmingi valstybiniai sprendimai.

Grįžti ne dėl valdžios, o todėl, kad žinome Lietuvos problemas, turime aiškią, į žmogaus lūkesčius orientuotą programą, subalansuotų veiksmų planą, kompetentingų profesionalų komandą, kuri pajėgi visa tai įgyvendinti.

Ir tuo mes skiriamės nuo kitų partijų.

Mes nežadame, mes – grįžtame!

Esu tuo įsitikinęs, nes nuolat susitikinėju su žmonėmis, girdžiu jų klausimus, išklausau jų pasiūlymus, jaučiu jų palaikymą.

Žmonės pavargo nuo begalinių skandalų, įtarinėjimų, kaltinimų, tarpusavio supriešinimų bei santykių aiškinimosi, kurie taip ryškiai kyla pačioje valdančioje koalicijoje.

Žmonėms reikia valstybės vizijos, aiškios vystymosi perspektyvos, kuri suteiktų pagrindą oriam, pilnaverčiam gyvenimui. Reikia atkurti pasitikėjimą ne tik savo jėgomis, bet ir valstybe.

Žmonėms reikia valdžios, kuria jie tikėtų ir tikrai pasitikėtų. Ne tos, kuri žada aukso kalnus, o paskui lyg niekur nieko skėsteli rankomis esą esame ne vieni, nieko, ką žadėjome padaryti negalime. Ir ne tos, kuri kažką nuveikti stengiasi, tačiau trūkstant išmanymo, kompetencijos ir patirties – nuolat klupinėja ir, kas dar blogiau, eksperimentuoja su valstybe, žmonių pasitikėjimu, lūkesčiais, likimais. Žmonės – tai ne sausi biudžeto straipsniai ar skaičiai.

Bičiuliai!

Esu įsitikinęs, kad mes ir esame ta politinė jėga, kurios programa, patirtis, gebėjimai, kompetencija šiandien yra patys reikalingiausi Lietuvai, jos žmonėms.

Tai, kad surengėme LSDP konferenciją 1 gegužės, akivaizdžiai liudija – mes išeiname į Seimo rinkimų tiesiąją. Esame tinkamai pasiruošę ir galime viešai paskelbti savo rinkimų programą bei pristatyti kompetentingą komandą, kuri gali šią rinkimų programą realizuoti.

Būtent todėl mes ir grįžtame!

Aš labai norėčiau, kad šį šūkį išgirstų ir tie, kurie yra emigravę iš Lietuvos. Išvažiavę todėl, kad gyvenimas gimtojoje šalyje jiems pasirodė neperspektyvus, beviltiškas. Kad jie išgirstų šį šūkį kaip kvietimą. Ir kaip garantiją. Garantiją, kad tikrai bus kur sugrįžti ir bus vardan ko. Nes mes žinome, kaip sugrąžinti pasitikėjimą savo išrinkta valdžia, pasididžiavimą savo šalimi, tikėjimą ateitimi.

Emigracija, kartu su mažu gimstamumu bei visuomenės senėjimu yra tarp didžiausių mūsų šalies problemų. Mūsų emigracija šiandien siekia net 17 proc., kai normaliose valstybėse ji būna apie 3 proc. Net 50 proc. emigrantų sudaro asmenys iki 35 m. O juk tai – Lietuvos ateitis!

Suprasdami padėties rimtumą esame įsipareigoję parengti  ekonominės migracijos suvaldymo strategiją ir efektyvias priemones jos įgyvendinimui. Emigracijos mastus mažinsime pirmiausia gaivindami šalies ekonomiką ir didindami užimtumą. Tik sukūrus palankias ekonomines, politines, socialines, psichologines sąlygas mūsų šalyje, atkūrus valstybės ir piliečių tarpusavio pasitikėjimą, galėsime priartėti prie realaus emigracijos problemos, kurią mes vertiname ne tik kaip mažėjančių šalies gyventojų skaičių, bet ir paliktų močiutėms auginti anūkų, subyrėjusių šeimų, tuštėjančių namų ar kaimų skaičiaus didėjimą, sprendimo. Žmogui reikia parodyti aiškią perspektyvą, kaip ir kurlink vystysis valstybė ir kokius įsipareigojimus piliečiams ji garantuotai vykdys. Kai jis to nemato, jis paprasčiausiai išvažiuoja ten, kur tokia perspektyva yra.

Akivaizdi tiesa: kol nemokėsime valdyti valstybės, kol neatkursime ekonomikos, kol neatsiras naujų darbo vietų, negerės gyvenimo lygis, kol nepakeisime požiūrio į kiekvieną Lietuvos pilietį, tol emigracijos nesustabdysime.

O kol kas, deja, situacija Lietuvoje, švelniai tariant, nėra nuteikianti optimistiškai. Nors Vyriausybės vadovas jau kelis kartus garsiai pranešė apie krizės pabaigą, problemų ne tik nemažėja – jos kaupiasi ir gilėja.

Taip vyksta  ne tik dėl valdančios koalicijos kompetencijos, valdymo įgūdžių stokos, bet ir dėl to, kad nėra nuoseklios krizės įveikimo ir ekonomikos skatinimo strategijos. Viso to pasekmės tikrai skaudžios.

Nuo praeitų metų lapkričio bedarbių skaičius vėl pradėjo didėti. Lapkričio mėnesį jų buvo 212 tūkst., o kovo jau 243 tūkst. Eurostato duomenimis, Lietuva Europoje pagal nedarbą užima šeštą vietą, o pagal jaunimo nedarbą pakilo net į antrą vietą. Tai labai grėsminga tendencija. Nedirbančių jaunuolių per metus išaugo net puspenkto karto ir jų procentinis skaičius šiuo metu nusileidžia tik Ispanijai. Kas trečias galintis dirbti Lietuvos jaunuolis yra bedarbis! Profesoriaus Boguslavo Gruževskio teigimu, vien dėl nedirbančio jaunimo Lietuva praranda pusketvirto milijardo litų! Ar ne per didelė prabanga švaistytis tokiais pinigais? Ar ne per didelė prabanga mūsų mažai, vos trijų milijonų šaliai tvarkytis taip, kad jaunas žmogus priverstas arba sėdėti savo krašte be darbo ir perspektyvų, arba važiuoti į airijas ir ispanijas, kur yra geriau vertinamas?

Deja, naujausias nedarbo didėjimo tendencijas inspiravo pati Lietuvos valdžia, praėjusių metų pabaigoje priėmusi naują Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. Pagal šį įstatymą socialinė pašalpa yra mokama jau nuo pat pirmosios įsiregistravimo darbo biržoje dienos, todėl pradingsta motyvacija ieškotis darbo ir atsiranda noras gyventi iš pašalpos, socialinių išmokų ar kompensacijų. Reikia pabrėžti, jog jei 2008-ais toks išmokų poreikis buvo 150 mln. litų, tai pernai jau 1,2 milijardo litų arba net 9 kartus daugiau. Šiuos dalykus reikia nedelsiant taisyti. Mes užsibrėžę pasiekti, kad nedarbas Lietuvoje sumažėtų dvigubai, o moterų ir vyrų užimtumas išaugtų iki 75 proc. Siekiant mažinti gyventojų socialinę atskirtį ir skurdą reikia efektyviau panaudoti Europos Sąjungos paramą, daugiau lėšų skirti viešojo sektoriaus infrastruktūrai. Tuo pačiu, tai leistų spręsti ir „Sodros“ deficito didėjimo problemas.

Skolinimosi mastais šie metai – rekordiniai. Vos per pusketvirto mėnesio Vyriausybė sugebėjo pasiskolinti 6,8 mlrd. litų, reikalingus senesnėms skoloms grąžinti ir didėjančioms biudžeto skylėms užkamšyti. Šią naujai pasiskolintą sumą pridėjus prie  41,74 mlrd., kuriuos Lietuva buvo skolinga praėjusių metų gruodžio 31-ąjai, susidaro grėsminga suma.  Dabar Lietuvos skola sudaro maždaug 46 proc. bendrojo vidaus produkto. Ir skolinimosi palūkanos yra tikrai milžiniškos, didžiulės – palūkanų mokėsime kitais metais jau, ko gero, 2,5 mlrd. litų, tai yra 2,5 karto daugiau, negu skirsime krašto apsaugai. Matant tokią situaciją, apgailėtinai skamba Vyriausybės pranešimas, kad pirmąjį šių metų ketvirtį valstybės biudžetas pasipildė 104,7 mln. litų pajamų daugiau, nei planuota. O tuo tarpu valstybė mūsų visų vardu mums įrašo skolą – dirbančiam žmogui vidutiniškai po 30 tūkst. litų.

Beje, apie savivaldybių skolas, kurios perkopė jau 1,7 milijardo litų, kažkodėl viešai nekalbama, o tai jau tampa didžiulė problema.

Skolinimąsi galima pateisinti vieninteliu atveju – jei skolintomis lėšomis įgyvendinami investicijų, kuriančių pridėtinę vertę, projektai, įskaitant ir kofinansuojamus iš ES paramos, tokiu būdu vystant infrastruktūrą ir skatinant ekonomiką. Tai  veda prie naujų darbo vietų kūrimo, didesnio mokesčių surinkimo ir bendro ekonomikos augimo, dėl kurio atsiranda pinigų skolai grąžinti. Deja, pasiskolintos milijardinės lėšos jau senokai yra panaudojamos ne verslui skatinti, o biudžeto skylėms kamšyti. Todėl žmonės realiai nepajunta valstybės ekonomikos augimo, nes visi uždirbti pinigai iškart atiduodami už skolų tvarkymą. Be atokvėpio skolinantis užsienyje ir vidaus rinkoje, valstybės skolos didėjimo problema nukreipiama ateičiai.

Ši politika yra neatsakinga ir ydinga, ji paremta tikėjimu, kad kada nors Lietuvos ekonomika stebuklingai atsigaus ir mūsų vaikai bei anūkai sugebės sumokėti senelių skolas –  bent jau nepersiskolindami. Tokių stebuklų nebūna. Visi vadinamieji ekonomikos stebuklai, Japonijos, Pietų Korėjos ar Vokietijos, buvo paremti ne miglotais lūkesčiai, kad vis dėlto kažkada turi būti geriau, o realiu ekonomikos skatinimo planu, sunkiu, sąžiningu darbu, nuoseklia politika, ilgalaike strategija, žmonių pasitikėjimu tais, kurie priiminėja sprendimus.

Panašius dalykus siūlome ir mes.

Nes be šitų elementarių dalykų neįmanomi jokie stebuklai.

Bičiuliai,

Jei dar prieš trejetą ketvertą mėnesių galima buvo kalbėti apie artėjančius rinkimus, dabar, šiandien, jau esame rinkimų kampanijos įkarštyje. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad net keliomis partijomis pasitiki labai panašus skaičius rinkėjų, todėl politinė kova bus labai kieta. To nė akimirkai negalime pamiršti. Neabejoju, kad bus kovojama visomis įmanomomis priemonėmis, nevengiant kompromituojančios medžiagos, juodųjų technologijų ir net šmeižto. Bus mėginama pasitelkti ir žiniasklaidą, siekiant sukurti neigiamą foną konkurentams.

Artėjant rinkimų dienai politinės partijos skelbia svarbiausiąją savo žinią, pasirenka skambius, dažnai populistinius, rinkiminius šūkius, su kuriais eina į rinkimus ir siekia susikrauti politinį kapitalą.

Ką galima patarti rinkėjams? Kaip teisingai pasirinkti, kokiu būdu nesuklysti? Juk klaida šiandienos situacijoje gali kainuoti pakankamai brangiai.

Svarbiausias dalykas – būtina atsiriboti nuo įjaudrintų emocijų, vertinant vieną ar kitą politikų pasisakymą ir veiksmą. Reikia užduoti paprastą klausimą – ar tą pažadą tikrai įmanoma įgyvendinti? Ar konkreti politinė jėga pajėgi tai padaryti?

Galiu tiesiai šviesiai pasakyti – LSDP stebuklų nežada.

Mes – ne populistų partija. Mes – realių sprendimų partija.

Ir tuos sprendimus mes žinome, juos numatėme rinkiminėje programoje.

LSDP – solidi politinė jėga ir nerealiais pažadais nesižarsto. Žmonėms reikia sakyti tiesą. Tačiau jei dabar nedarysime būtinų žingsnių, tai  bet kokia programa taip ir liks popierine.

Mūsų  programiniai uždaviniai buvo aptarti partijos politiniuose komitetuose, partijos skyriuose ir įtraukti į LSDP rinkimų programą.

Mes į rinkimus einame ne tuščiomis. Mes ateiname ne tik su realistiška, ūkio atgaivinimą skatinančią rinkimine programa, bet su paruoštais įstatymų ar jų pakeitimų projektais, su kompleksinėmis problemų sprendimo programomis, laike išdėstytu priemonių planu, finansavimo poreikiais, šaltiniais, realiais galutiniais rezultatais.

Tai sąžininga rinkimų strategija, garbinga politika ir esu įsitikinęs, kad Lietuvos žmonės ją įvertins.

Lietuvą ištikusios krizės padariniai dar toli gražu nėra įveikti: išaugusi emigracija, didelis nedarbas, sparčiai didėjanti valstybės skolos našta. Todėl mūsų programinis atsakas – finansinis stabilumas ir investicijos į naujas darbo vietas.

Norint skatinti ekonomiką, pirmiausia būtina ieškoti kelių, kaip sumažinti energetinių resursų sąnaudas. Energetika – raktas  ekonomikos augimui. Neišsprendus energetikos problemų neįmanoma iš esmės imtis jokių kitų dalykų.

Todėl energetiniai klausimai mūsų darbotvarkėje – tarp pačių svarbiausių. Apie juos valdantieji daug kalbėjo pastaruosius ketverius metus, bet daugeliu atvejų kalbos taip ir liko kalbomis. Tik pastaruoju metu, jau priartėjus rinkimams, daromi šiokie tokie judesiai stengiantis parodyti bent kažkokį rezultatą. Balandžio 25 d. Ministrų kabinetas posėdyje pagaliau pritarė atnaujintai Nacionalinei energetinės nepriklausomybės strategijai, kuri nustato pagrindinius Lietuvos energetikos sektoriaus tikslus iki 2020 metų ir nubrėžia energetikos sektoriaus viziją iki 2050 metų, ir kuri dar bus tik analizuojama ir svarstoma Seime. Tačiau norint užtikrinti planuojamų bei vykdomų projektų tęstinumą yra būtinas nacionalinis susitarimas. Nes po rinkimų į valdžią atėjusi politinė jėga dažniausiai ima stabdyti pirmtakės inicijuotus projektus, ardyti nuveiktus darbus. Žvelgiant valstybiniu lygmeniu tokių veiksmų rezultatas paprastai būna apgailėtinas.

Todėl noriu pabrėžti kelis esminius dalykus – tam, kad nebūtų jokių spekuliacijų ar prasimanymų, kurių, deja, pasitaiko, ypač dabar, prieš rinkimus.

Mes labai atsakingai žvelgiame į svarbiausius Lietuvos energetikos projektus, jų tęstinumą.

Palaikome suskystintų dujų terminalo statybą, nes patys esame įsipareigoję vykdyti aktyvią politiką dėl dujų tiekimo iversifikavimo ir gerai suprantame tokios politikos reikšmę.

Priimdami sprendimus dėl Visagino atominės elektrinės projekto vykdymo, remsimės specialistų argumentais ir ekonomine logika. Turėdami galvoje, kad tai išskirtinis, daugelį metų visos tautos gyvenimą liečiantis projektas, pasisakome už referendumą šiuo klausimu.

Taip pat esame už pilną Lietuvos (kartu su kitomis Baltijos šalimis) integraciją į Europos Sąjungos energetines sistemas. Tai mūsų ekonominės gerovės ir saugumo klausimas. Todėl parengsime bendrą Baltijos šalių energetikos strategiją, prisijungsime prie Europos elektros perdavimo koordinavimo sąjungos. Kartu plėtosime vėjo jėgainių, biokuro, kitą „žaliąją“ energetiką, mažinsime priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Ekonomikos skatinimas taip pat susijęs su statybų sektoriaus atgaivinimu per gyvenamųjų namų renovaciją.

Tai mėgino daryti valdantieji, tačiau jie pasirinko visiškai netinkamą taktika. Mes skatinsime daugiabučių namų renovaciją gyventojams labiau apsimokančiu ir patraukliu būdu, kuomet finansinę riziką prisiims valstybė. Esame parengę naują daugiabučių gyvenamųjų namų programą, kuri numato, kad gyventojams patiems nereikės iš bankų imti kreditų, visų darbų imsis savivaldybės paskirtos tarnybos, o išlaidos investicijoms bus padengiamos iš sutaupytų mokesčių už šildymą.

Akivaizdu, kad krizę būtume įveikę kur kas lengviau, jei būtų pajudėjusi namų renovacijos programa. Būtų turėję darbo statybininkai, sukurta naujų darbo vietų, daugiau pajamų įplaukę į valstybės biudžetą ir iš šalies kasmet nebūtų išvežama 8 milijardai litų už importuojamus energijos išteklius.

Tačiau jau dabar reikia imtis priemonių, kurios padėtų mažinti šilumos sąnaudas ir gyventojų išlaidas už šildymą. Todėl diegsime centralizuotai finansuojamą ir administruojamą pastatų energetinio efektyvumo didinimo modelį, raginsime savivaldybes susigrąžinti savo nuosavybėn išnuomotus šilumos ūkius ir juos modernizuoti. Visa tai numatyta mūsų programoje.

Investicijos visų pirma turi būti nukreiptos į pramonę, gamybą, kaip ūkio varomąją jėgą. Ieškosime pigesnių valstybės skolinimosi išteklių. Užtikrinsime, kad valstybė ir laikytųsi fiskalinės drausmės, ir aktyviai veiktų, kad paskolintos lėšos nebūtų „pravalgomos“, o naudojamos tam, kad augtų valstybės pajamos, o tuo pačiu ir žmonių gerovė. Siekiant didesnio ekonominio stabilumo ilgalaikėje perspektyvoje mūsų ekonomikos strategija turi būti aukštųjų technologijų pramonės plėtra. Būtina skatinti šį sektorių per mokestinę politiką, verslo sąlygų gerinimą, kreditavimo politiką, valstybės investicijų bei ES paramos fondų efektyvų panaudojimą, per kitus instrumentus, kartu užtikrinant paslaugų sektorius tvarią plėtrą.

Tai taip pat LSDP programos nuostatos.

Mielieji,

LSDP programinis šūkis „Atsigręžti į žmogų“ – ne vien graži, teisinga frazė.

Šiandienos Lietuvoje tai – politinė, socialinė, moralinė būtinybė.

Tai labai suprantamas reikalavimas. Valstybės politika privalo būti labiau socialiai orientuota. Būtent tokia politika padės krizės išvargintiems žmonėms su didesniu optimizmu žvelgti į ateitį. Ir su būtent tokios politikos nuostatomis ateina LSDP.  Negalima vien rūpintis biudžetu ir ekonomika, tačiau nepastebėti anapus skurdo ribos atsidūrusio žmogaus. Negalima vien jausmingai šnekėti apie konkrečias žmonių problemas neįsigilinant į ekonominius ir socialinius mechanizmus, jų veikimo priežastis.

Štai artėjantys rinkimai spaudžia valdančiuosius kelti minimalią mėnesinę algą (MMA). Vyriausybės siūlymas MMA nuo liepos 1-oios padidinti 50 litų (iki 850 litų) yra nepakankamas. Mūsų siūlymas buvo MMA pakelti bent iki 1000 Lt. Tikrai nesuprantama, kodėl tai nebuvo padaryta iki šiol. Juk pernelyg žemas MMA stiprina šešėlinę ekonomiką, o subalansuotas MMA didinimas skatina vidaus vartojimą. Vyriausybės taikytos priemonės suvaldyti šešėlį nedavė norimo rezultato. Finansų ministerija giriasi, kad pernai iš šešėlio pavyko ištraukti 0,5 mlrd. Lt. (vietoj žadėto milijardo), tačiau nepasako, kiek milijardų dėl neatsakingos valdančiųjų politikos mokesčių srityje į šešėlį pasitraukė.

Šešėlį reikia mažinti ne žiauriomis akcijomis, žlugdančiomis smulkųjį verslą, o lanksčiomis mokestinėmis ir kitokiomis priemonėmis, skatinant vartojimą, darbo vietų kūrimą, kuriant sąlygas, kai mokėti darbuotojams algas legaliai apsimokės labiau, nei vokeliuose.

Deja, Lietuvoje yra per mažai ekonominio mąstymo, sugebėjimo suprasti, kad visi reiškiniai ekonomikoje yra susiję. Negalima vieno kurio dalyko ištraukti iš konteksto tikintis, jog tai nepaveiks kitų dalykų. Tokio ekonominio mąstymo stoką valdantieji pademonstravo 2008 m. pabaigoje, kai buvo vykdoma vadinamoji „naktinė reforma“. Buvo nepagalvota, kad padaryti mokesčių pakeitimai pirmiausiai smogs smulkiam verslui, sudarančiam Lietuvos ekonomikos pagrindą, ypač regionuose. Paskui buvo mėginta ištaisyti klaidas (beje, jų nepripažįstant), tačiau žala padaryta neatitaisoma – įmonės bankrutavo, darbo vietų sumažėjo, nusivylimas valstybės politika išaugo, emigracija ir bedarbystė padidėjo. Jei tuomet būtų buvę daugiau ekonominio raštingumo, visų tų skaudžių pasekmių buvo galima išvengti.

Todėl mes numatome kompleksiškai pertvarkyti mokesčių sistemą, įvedant progresinius pajamų, brangaus turto mokesčius, kartu taikant ir mokestines lengvatas atskiriems maisto produktams, leidiniams bei kai kurioms paslaugoms. Numatome, jog mokesčių politika keisis tiek, kiek tai padėtų ekonomikai bei žmonėms atsigauti. Bus skatinamos investicijos (tiek užsienio kapitalo, tiek ir vietinio), naujų technologijų atsiradimas, naujų darbo vietų kūrimas bei emigracijos mažinimas, socialinio teisingumo užtikrinimas (pagal principą „turtingas moka daugiau“). Viso to sieksime nedidindami bendros mokesčių naštos verslui ir gyventojams.

Tuo būdu, numatome biudžeto deficitą mažinti ne iš pajamų gautų didinant mokesčių naštą gyventojams, o didinant dirbančiųjų skaičių ir vartojimą, gerinant mokesčių administravimą.

Viena iš mūsų veiklos krypčių siekiant ekonomikos augimo yra solidarus augimas, kuris užtikrina, kad būtų kuriamos naujos ir gerai apmokamos darbo vietos, mažėtų nedarbas, skirtumai tarp turtingų ir neturtingųjų, tarp lyčių, kad išnyktų skurdas, stiprėtų vidurinioji klasė. Tai padėtų atsigauti legaliam smulkiam ir vidutiniam verslui.

Nuo š.m. gegužės 1-osios dalis smulkiųjų verslininkų negalės veikti turėdami verslo liudijimus ir šiuo metu yra priversti ieškoti kitų veiklos formų. Šiuos apribojimus Vyriausybė suskubo priimti išaiškinus tam tikrus piktnaudžiavimo atvejus, nuspręsta iš esmės peržiūrėti šių dokumentų išdavimo tvarką. Žinoma, reikia kovoti su piktnaudžiavimais, dėl kurių kenčia valstybės biudžetas, tačiau kova su negerovėmis neturi tapti kova prieš žmogų, jo teisę dirbti ir užsidirbti. Tai neteisinga ir piliečių, ir valstybės, kuri praranda žmonių pasitikėjimą atžvilgiu. Taip dabartinė valdžia parodo, kad kitokiu būdu nesugeba išspręsti problemų, tik neduodant, draudžiant, neleidžiant, atimant.

Šia proga reikėtų priminti: LSDP programoje numatyta, kad mes įgyvendinsime konkrečias priemones smulkiam ir vidutiniam verslui skatinti. Tai darysime per atsakingo kreditavimo sistemą, mokesčių lengvatas, administravimo naštos mažinimą, skatinant darbdavius kurti naujas darbo vietas, sudarant geresnes sąlygas steigti naujas įmones. Kartu skatinsime socialinį dialogą, netoleruosime nelegalaus darbo ir darbo įstatymų pažeidimų.

Dar vienas neraštingumo, nekompetencijos pavyzdys susijęs su ES lėšų įsisavinimu. Kaip žinote, Europos Komisija nusprendė laikinai sustabdyti mokėjimus tam tikroms programoms Lietuvoje, nes klaidų jose lygis – 4,4 %, o tai daugiau už leidžiamą 2 % klaidų lygį. Ir tai ne vieninteliai Lietuvos finansiniai praradimai. 2014-2020 m. ES paramos Lietuvai apkarpymas gali siekti 14 proc., o tai sudaro daugiau nei 1 mlrd. litų. Lietuva gali netekti 0,5 milijardo eurų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui planuotų lėšų. Visa tai žymia dalimi vyksta dėl Vyriausybės neveiklumo ir neraštingumo. Antra vertus, valdantieji – permainų koalicija, turėdami omeny rinkimus, ne pernelyg uoliai ir stengiasi savo klaidas taisyti – palikdami viską kitai valdžiai. Tai, švelniai tariant, ne itin valstybiškas požiūris.

Juk iš ES ateinantys pinigai – viena iš pagrindinių mūsų ekonomikos skatinimo priemonių. Jie turi būti nukreipiami ne „pravalgymui“, o pridėtinei vertei sukurti, gamybos plėtrai, mokslui, naujoms technologijoms. Tačiau tai įmanoma padaryti tik turint aiškią šalies perspektyvą, valstybės viziją.

Trumpai norėčiau paminėti dar kelis svarbius dalykus, kurie vienaip ar kitaip atsispindi mūsų programoje.

Žemės ūkyje reikia didinti darbo vietų skaičių išsaugant jau esamas, o ne skatinti išėjimą iš rinkos. Tai labai svarbu turint galvoje, jog tikrai neturime perteklinės žemės ūkio produkcijos. Sieksime, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams būtų tokio pat dydžio kaip ir ūkininkams senosiose Europos Sąjungos valstybėse. Mūsų požiūriu, reikalinga ilgalaikė žemės ūkio plėtros strategija, kur be dabar vyraujančių prioritetų būtų vystomi intensyvus ūkis, pienininkystė, mėsinė galvijininkystė, reali parama jauniesiems ūkininkams.

Būtina pertvarkyti švietimo finansavimą. Valstybė turi finansuoti tiek mokymo programų, kiek jai reikės atitinkamos srities specialistų.

Sveikatos apsaugoje reikėtų glaudesnio respublikinių įstaigų bendradarbiavimo su rajoninio lygio ligoninėmis. Išlaikysime optimalų sveikatos priežiūros sistemos tinklą, plėtosime įvairius būdus, kurie didins sveikatos priežiūros prieinamumą.

Visų LSDP rinkimų programos skyrių neįmanoma apžvelgti trumpoje kalboje. Tačiau konferencijos dalyviai ją turi ir gali analizuoti smulkiau.

Vienas iš pagrindinių uždavinių artimiausiam laikotarpiui, greta kitų organizacinių, yra mūsų rinkiminės programos nuostatų viešinimas, platinimas, propagavimas. Ir tai yra užduotis ne vien centriniam rinkimų štabui, skyrių štabams, bet ir kiekvienam LSDP rinkimų sąrašo kandidatui, kiekvienam bičiuliui.

LSDP būdama opozicijoje nesėdėjo rankų sudėjus.

Todėl dabar mes turime tikrai gerą socialdemokratinę programą.

Turime stiprią, susitelkusią, darbingą, kūrybišką komandą. Visus tuos beveik ketverius metus mes ne tik kritikavome valdžią, tačiau ir analizavome situaciją, teikėme pasiūlymus. Šiandien galime drąsiai pasakyti – jei būtų įsiklausyta į mūsų kritiką, pastabą, pasiūlymus, Lietuva būtų patyrusi daug mažesnius nuostolius ekonomikoje bei ūkyje.

Mes nebūtume praradę tiek kūrybingos ir kvalifikuotos darbo jėgos. Ką jau kalbėti apie dvasinius praradimus, šeimų išsiskyrimus, Tėvynės praradimus – to jokiais skaičiais  neišmatuosi.

Tačiau privalome žinoti, jog reikalavimai esant valdžioje kur kas griežtesni, nei esant opozicijoje. Išbandymas valdžia yra negailestingas. Mes negalime sau leisti tokio atsipalaidavimo, ambicijų karų, nesilaikant partinės disciplinos, ką matėme kai kuriuose mūsų partijos skyriuose. Tačiau nežiūrint į netolygumus darbas, susijęs su pasirengimu rinkimams sėkmingai vyksta.

LSDP Centrinis rinkimų štabas, savo veiklą pradėjęs praeitų metų gegužės mėnesį, surengė daugiau kaip 30 posėdžių, kuriuose išsamiai buvo svarstomi klausimai, susiję su artėjančiais rinkimais, kiti svarbūs partinės veiklos klausimai. Teikdamas metodinę paramą skyriams, centrinis rinkimų štabas išsiuntė daug rinkimams skirtos medžiagos. Tai ir LSDP rinkimų organizavimo ir vykdymo grafikas, ir Kęstučio Stankevičiaus parengta medžiaga „Konkurentų aktyvumo stebėjimas“, ir atmintines kandidatams į Seimą ir agitatoriams, rinkimų stebėtojams bei iždininkams. Strateginio komunikacijų centras parengė LSDP reklaminės medžiagos (kvietimo, plakato, kalendorėlio, sveikinimo ir kt.) maketus. Kitas svarbus darbas, kuriam didelę reikšmę skyrė rinkimų štabas – aktyvo mokymas, organizuojamas kartą per ketvirtį.

Daugelis mūsų partijos skyrių dar praėjusių metų pabaigoje ėmėsi rimtai ruoštis artėjantiems Seimo rinkimams. Kartu su galimais kandidatais jie analizavo ankstesnių rinkimų patirtį, kruopščiai planavo darbus, dalyvavo renginiuose, susitikimuose su rinkėjais aiškino, kodėl būtina palaikyti socialdemokratų siūlomus veiksmus bei programines nuostatas.

Aktyviai, su išmone į priešrinkiminę veiklą įsijungė Seimo frakcijos bičiuliai. Jų aktyvumas – sektinas pavyzdys.

Kruopščiai ir sumaniai dirba partijos bičiuliai, dar neturintys parlamentinio darbo patirties – Auksė Kontrimienė, Justas Pankauskas, Juras Požėla.

Pradėjus vadovauti Rimantui Vaitkui aktyviau ėmė veikti Vilniaus miesto rinkimų štabas. Štabas, remdamasis Valdo Petrulio parengta metodine medžiaga “Svarbiausi Lietuvos elektorato dėsningumai per Seimo rinkimus“, kiekvienai apygardai parengė medžiagą, pagal kurią kandidatai ir rinkimų štabai gali kryptingai dirbti agitacinį darbą, prognozuoti rinkėjų elgseną ir koreguoti savo veiksmus prieš rinkimus.

Sudėtingiau buvo pradėti veikti tose apygardose, kurioms priklauso kelių savivaldybių teritorijos ir atitinkamai keli LSDP skyriai. Tačiau geranoriško bendradarbiavimo ir tarpusavio supratimo pavyzdžių netrūksta ir čia. Pažymėtinas dalykiškas, nuoširdus ir kūrybiškas bendravimas tarp Skuodo ir Mažeikių, Pagėgių, Šilalės ir Šilutės, Elektrėnų-Trakų, Kazlų Rūdos, Kalvarijos ir Marijampolės  skyrių.

Visa tai leidžia pagrįstai manyti, jog LSDP tikrai grįžta. Kad tai ne vien žodžiai, o žodžiai, paremti darbais.

Mes privalome atkurti žmonių pasitikėjimą savo jėgomis ir Lietuvos valstybe veikdami solidariai. O tam būtina sąlyga – turi vyrauti ne vidiniai partiniai interesai, ambicijos, o bendravalstybinis požiūris ir reikalas.

Rinkimų į Seimą tiesiojoje mes turime susitelkti, tikėti mūsų partijos išmintimi ir gebėti tai, kuo mūsų partija išsiskiria iš kitų politinio lauko dalyvių, jos pranašumu, įteigti mūsų ir dar neapsisprendusiems rinkėjams.

Dėkoju už dėmesį, darsyk – su šventėmis ir gerų darbų!