M. Sinkevičius: “Kodėl aš kandidatuoju į LSDP pirmininkus?”
Po Seimo rinkimų visi suvokėme, kad buvęs premjeras Algirdas Butkevičius tikrai traukiasi iš Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko posto. Visi supratome, kad bus renkamas naujas lyderis. Išgirdau ir aš raginimų kandidatuoti. Iššūkis rimtas, tačiau ar gali nevilioti galimybė įgyvendinti savo idėjas nacionaliniu mastu ir taip prisidėti prie partijos stiprėjimo ir atsigręžimo į mūsų rinkėjus?
Pasakysiu atvirai: jeigu būtų kandidatavusi Vilija Blinkevičiūtė, bučiau rimtai svarstęs galimybę pasitraukti ir visokeriopai remti ją. Ryškesnės jos lyderystės Lietuvai tikrai reikia, manau, kad ji bus viena rimčiausių kandidačių per Lietuvos prezidento rinkimus 2019 m.
Iššūkį priėmiau. Supratau, kad man nebus lengva kandidatuoti į LSDP pirmininkus. Pirmiausia todėl, kad LSDP tradiciškai vadovauja vyresni, daug politinės ir gyvenimiškos patirties turintys politikai. Iš Jonavos merų į didžiausios Lietuvos partijos pirmininkus? “Dar tegu pasitreniruoja”, – neabejoju, yra pagalvojęs ne vienas.
Žinojau ir tai, kad man sąmoningai prikaišios „naujo nomenklatūrininko“, specialiai kažko globojamo, greitu keliu į viršų stumiamo politiko etiketę. Buvau teisus. Teko ne kartą aiškintis (ir manau, kad dar teks), jog nesu su politine kupra, kad turiu savo poziciją gyvenime ir politikoje.
Turiu du argumentus: pirma, aš turiu lygias teises su kitais dalyvauti politikoje ir nebūti diskriminuojamam dėl to, kad mano tėtis buvo ministras. O svarbiausia – į merus manęs niekas nepastatė, mane išrinko žmonės konkurencinguose demokratiškuose rinkimuose. Įrodžiau, kad sugebu pelnyti žmonių pasitikėjimą ir laimėti. Ne todėl, kad tėvas buvo ministras, ar kad esu mokslų daktaras, bet todėl, kad sugebu vykdyti savo politinius pažadus ir žmonės tą vertina.
Prisipažinsiu, po Seimo rinkimų buvau sukrėstas dėl skaudaus rinkėjų verdikto partijai. Buvo argumentų, kad socialdemokratai turi likti opozicijoje ir nesutikti su mažesnių partnerių statusu. Bet LSDP Taryba, pakviesta mūsų koalicijos partnerių, nusprendė, kad šiandien Lietuvai svarbiausia yra stabilios ir darbingos vyriausybės darbas, kuris be socialdemokratų būtų buvęs neįmanomas.
Tapau šios vyriausybės ministru. Tai buvo pirmas LSDP žingsnis atsinaujinimo link, tačiau pasipylė klausimai, kaip galiu būti lojaliu ministru Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje ir tuo pačiu kandidatuoti į partijos pirmininkus, kai tiesiog neišvengiamai tenka tarti ir kritišką žodį? Atsakymą į šį klausimą aš turiu: jeigu mūsų koalicijos parneriai nenorės įsiklausyti į socialdemokratų balsą sprendžiant Lietuvai svarbiausius klausimus, jokie postai manęs nesustabdys ginant mūsų rinkėjų lūkesčius.
Šiandien socialdemokratų partijos ateitis tampa mano viena svarbiausių apmąstymų ir politinės veiklos krypčių.
Ar mano pasirinktas kelias pasiteisins – parodys laikas, tačiau šiandien turime konstatuoti, kad rinkėjams trūksta socialiai jautresnių socialdemokratų. Keturis metus valdant LSDP augo ekonomika, statistika rodė, kad didėjo gyventojų darbo užmokestis, mažėjo nedarbas. Mes tikėjome skaičiais, tačiau ar mūsų lyderiai nuvyko pas žmones į kiemus ir paklausė – tai kaip sekasi? Atsakymą į šį paprastą klausimą išgirdome per Seimo rinkimus, tačiau jau buvo vėlu.
Tenka pripažinti, kad socialdemokratai yra aklavietėje. Tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Tai faktas. Svarbu, kad mūsų partijos neištiktų Lenkijos socialdemokratų lemtis – praktinis išnykimas. Ir pastebėkime, koks susiskaldymas, kokia priešprieša yra ten, kur liberalai kovoja tik su konservatoriais, o socialdemokratai palikti paraštėje. Tam, kad tai nevyktų Lietuvoje, socialdemokratai turi būti stiprūs. Ir tai yra mano svarbiausia misija ne tik partijai, bet ir Lietuvai.
Buvusiems partijos lyderiams neužteko laiko pakankamai dėmesio skirti regionams, tuo pačiu ir partijos skyriams. Pažadu, kad bus kitaip. Šios partijos stiprybė yra ir bus patyrusių išmintis ir jaunesniųjų entuziazmas. Todėl taip matyčiau ir naują partijos vadovybę. Atnaujintą, bet patyrusią.
Be to, turiu aiškiai pasakyti, kad partijai ir jos veiklai reikės daugiau skaidrumo. Partiniai interesai nebus aukščiau valstybės, kompetencija nugalės protekciją.
Na ir svarbiausia – tiek socialdemokratams, tiek Lietuvai reikalinga nauja programa, naujoji kairioji alternatyva. Programa, kurios esminė idėja: orus atlyginimas už darbą, socialinės garantijos, švietimas ir sveikatos apsauga, leidžiantys gyventi čia, savo Tėvynėje, o ne emigruoti į kitas šalis. Atlyginimas, pensija, švietimas ir sveikata – tai pirminis, ir šiuo metu svarbiausias uždavinys.
Todėl nežadėsiu, kaip daro kiti – nei amžinai žadamų ir pamirštamų progresinių mokesčių, nei tai, kad stebuklingai sugrąžinsiu išvykusius į vis labiau išsiskirstančią Lietuvą. Žmonės grįš, jei galės oriai ir saugiai gyventi. Tą ir būtina padaryti.
Kairiąją alternatyvą turi formuoti ne tik ir ne vien partijos paskirti ir amžinai tie patys partinių programų, kurių niekas nebeskaito, ruošėjai, bet visi suinteresuoti diskutuoti ir prisidėti prie Lietuvos stiprinimo. Jei tapčiau partijos pirmininku, naują kairiosios politikos programą pradėsime ruošti iškart. Tam, kad suspėtume iki savivaldos rinkimų.
Neabejotina, kad toli gražu ne visi kairiųjų pažiūrų Lietuvos piliečiai yra socialdemokratų partijoje. Todėl turiu idėją suburti platesnę koaliciją – kairiųjų aljansą -, gebantį generuoti idėjas ir prisidėti prie jų įgyvendinimo. Tuo noriu pasakyti, kad naujoji socialdemokratų programa bus paruošta ne mano padėjėjų, net ne vien partijos elito, bet žymiai platesnio ir platesnius interesus atstovaujančio žmonių būrio, kuris prižiūrės ir kontroliuos programinių nuostatų įgyvendinimą.
Socialdemokratai pamiršo žmonių interesų pažinimą. Jei lyčių lygybės principas rinkimų sąraše ar vadovybėje kiek atsispindi, tai jame turės rasti vietą verslininkas ir paprastas darbininkas, emigrantas ir vietinis, gydytojas ir pacientas, lietuvis, lenkas ar rusas. Jei į partijos aktyvią veiklą nesugebėsime įtraukti skirtingų Lietuvos žmonių su skirtingais interesais ir ieškoti ryžto bei kompromisų, jei liksime prie tų pačių „atsinaujinančių“ veidų, mūsų permainos bus tik tušti pažadai.
Lietuvoje ir Europoje kairė privalo neprasti iniciatyvos ir teigti rimtą atsaką populistinei dešinei. Demokratija negali būti pilna, jei dalis žmonių nejaučia nei laisvės, nei demokratijos pranašumų. Globalaus pasaulio netvarka, Sirijos katastrofa, Ukrainos okupacija demonstruoja slinktį link naujų autoritarizmo apraiškų, kur socialdemokratija privalo priešintis. Socialdemokratija gali suteikti naują impulsą ir ES, kai neišvengiamai ateis prablaivėjimas nuo kraštutinės dešinės siautėjimo. Ar būsime tam pasiruošę? Tai priklauso tik nuo mūsų.
Kandidatas į LSDP pirmininkus
Ūkio ministras