Partijos laikraštis

    Archyvai

B.Vėsaitės pranešimas: Energetikos ministro atsakymai padėties nesušvelnino

 

„Seimo Ekonomikos komiteto nariams pateiktuose Energetikos ministro Arvydo Sekmoko atsakymuose dėl būsimos atominės elektrinės nėra jokio aiškumo ir konkretumo, akivaizdu, jog darbas ruošiant strateginius projektus tik imituojamas darbas“, – sako Ekonomikos komiteto narė, socialdemokratė Birutė Vėsaitė.

Parlamentarės nuomone, valdančiųjų konfliktai ir skandalai tėra figos lapas, kuriuo bandoma pridengti Vyriausybės neveiklumą. Tą liudija ir Energetikos ministro A.Sekmoko atsakymai į Ekonomikos komiteto narių klausimus dėl itin reikšmingų Lietuvai energetikos projektų.

„Buvome suformulavę labai konkrečius klausimus dėl Visagino atominės elektrinės. Kokia bus elektros energijos savikaina, kiek energija kainuos vartotojams. Domėjomės kapitalo kaštais, Lietuvos bei strateginių partnerių įsipareigojimais. Deja, jokios naujos informacijos, be to, ką jau buvome skaitę žiniasklaidoje, negavome. Dar blogiau – A.Sekmokas yra teigęs spaudai, kad derybos dėl atominės elektrinės jau baigtos. Tačiau iš tiesų kaip tik šiuo metu ir yra derybų pradžia – liaudiškai kalbant, projektas dar visai „žalias“, o derybos galimai bus baigtos tik 2014 m. Tad versti šios kadencijos Seimą pritarti koncesijai būtų tiesiog neprotinga. Beje, A.Sekmokas siekia, kad ši sutartis būtų pasirašyta nelaukiant latvių ir estų pritarimo“, – mano Seimo narė.

Tokias išvadas verčia daryti prognozuojama elektros energijos kilovatvalandės kaina.

„Prie gamybos išlaidų pridėjus palūkanų normą, Visagino atominės elektrinės elektros energijos kaina būtų nuo 17 iki 25 ct. Kaliningrado atominės elektrinės kaina gali būti tik 15 ct už kilovatvalandę. Tad ar mums bus ekonomiškai naudinga gaminti elektrą? Juolab, kad ekonomistas Raimondas Kuodis yra užsiminęs, jo reali kaina gali būti didesnė negu 30 ct. Neaišku, kiek vartotojams kainuos elektros energija ir, ar mes sugebėsime konkuruoti su aplinkinėmis atominėmis elektrinėmis“, – svarsto Seimo narė B.Vėsaitė.

Parlamentarė piktinasi ir kitais ministro A.Sekmoko atsakymais, nes realūs darbai visai neatitinka ministro kalbų.

„Šilumos ūkio sektoriuje ministras neva mato viziją – mažinti šilumos suvartojimą ir sukurti prielaidas konkurencijai. Tačiau per trejus su puse metų tas mažinimas, kaip matome, nevyko. Pagal Andriaus Kubiliaus schemą renovuoti tik du daugiabučiai, kai buvo planuota renovuoti net 10 tūkst. Dėl Energetikos ministro pastangų šią žiemą už šildymą mokėjome pačia didžiausia kaina per nepriklausomybės laikotarpį. Tokio chaoso, kuris viešpatauja šilumos ūkyje, daugiabučių gyventojai iki šiol nebuvo patyrę. Neaišku, kokį karšto vandens ruošimo būdą jiems geriau pasirinkti, kas turėtų remontuoti sugedusį šilumokaitį, kuris priklauso šilumos tiekėjui, bet šis prie jo negali prisiliesti, nes jo veikla pasibaigia ties įvadu į namą. Į klausimą – koks scenarijus užtikrintų pigiausią kompleksinių visų energijos rūšių, įskaitant ir atsinaujinančius šaltinius, tiekimą vartotojams, ministras nesugebėjo atsakyti. A.Sekmokas nepateikė alternatyvaus vertinimo, kaip atrodytų energetinė strategija be atominės elektrinės“, – teigia Seimo narė.

Po pateiktų ministro A.Sekmoko atsakymų parlamentarė B.Vėsaitė teigia dar kartą įsitikinusi, jog neatsitiktinai šiuo metu Vyriausybėje kyla skandalai.

„Skandalais siekiama pridengti savo neveiklumą ir nekompetenciją. Tikimasi, kad jie užgoš didelių šildymo kainų problemą, šiandien tapusią didžiausiu galvos skausmu gyventojams“, – sako B.Vėsaitė.

Atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė

 Tel. 2396327, 865048830

Seimo opozicijos lyderio A.Butkevičiaus pranešimas

 

Seimo opozicijos lyderio A.Butkevičiaus pranešimas: Energetikos ministerijos aplaidumo klaidas būtina skubiai taisyti

2012 kovo 21 d.

„Degalinėse gali nebelikti dyzelinio kuro arba degalų prekiautojai bus priversti pažeisti įstatymą – tokia paradoksali situacija susidarė dėl to, kad pernai gegužės mėnesį priėmus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, iki šiol Energetikos ministerija nėra parengusi poįstatyminių aktų“, – sako Seimo pozicijos lyderis Algirdas Butkevičius.

Seimo nariai, balsuodami už minėtą įstatymą, palaimino ir 39 straipsnio 1 dalį, kurioje teigiama, jog: „Ne vėliau kaip nuo 2013 m. sausio 1 d. degalų pardavimo vietose turi būti pradėta prekiauti Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos standartų reikalavimus atitinkančiu benzinu, kuriame yra nuo 5 iki 10 procentų biodegalų, ir ne vėliau kaip nuo 2012 m. sausio 1 d. – dyzelinu, kuriame yra ne mažiau kaip 7 procentai biodegalų“. Iki šiol dėl Energetikos ministerijos aplaidumo ar nekompetencijos nesugebėta parengti teisės aktų, nurodančių aiškias įstatymo vykdymo sąlygas.

„Manau, Energetikos ministras privalo paaiškinti visuomenei, kodėl poįstatyminiai aktai iki šiol neparengti. Būtina kuo skubiau ištaisyti klaidą – Ministerija gali atšaukti įstatymą arba privalo skubiai jį koreguoti. Jei to nebus padaryta, nukentės ne tik degalinės, bet ir automobilių savininkai, nes dar nėra aišku, ar tokį kurą galima naudoti, gal jis gali pakenkti automobiliams“, – sako A.Butkevičius.

Atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė

 Tel. 2396327, 865048830

Valdantieji kuria pasakas apie Lietuvą po 20 metų, o Lietuvos žmonės neišbrenda iš skurdo

 

Seime pristatoma vizija “Lietuva 2030” yra tarsi pasityčiojimas iš Lietuvos žmonių. Kol valdantieji seka pasakas apie tai, kad Lietuva bus “sėkmės šalis, kurioje gera gyventi ir dirbti”, šalyje ir toliau auga nedarbas, o žmonės neišbrenda iš skurdo. Tik pagrūmojus Europos Komisijai, kad Lietuvoje nedirba kas trečias jaunas žmogus, paskubomis buvo sudaryta darbo grupė šiaip problemai spręsti. Tarsi prieš tai buvusius tris metus to nereikėjo daryti. Per metus iš Lietuvos pabėga tiek gyventojų, kiek yra Marijampolės dydžio mieste, tačiau valdantieji tarsi stručiai sukišo galvas į smėlį ir nedaro nieko emigracijos problemai spręsti.

“Lietuva 2030” numato, kad turime siekti tapti integralia, sėkminga, politiškai ir ekonomiškai konsoliduota Šiaurės–Baltijos regiono, į kuri įeitų penkios Šiaurės šalys ir trys Baltijos valstybės, dalimi. Tuo tarpu statistikos agentūros Eurostat“ duomenimis, pagal pajamų nelygybės statistiką Lietuva viena pirmųjų Europoje – dešimtadalio daugiausia uždirbančių pajamos net 10,4 karto didesnės už  dešimtadalio mažiausias pajamas gaunančiųjų. Švedijoje jos skiriasi 6,2, o Suomijoje – tik 5,6 karto. Po nemokšiškų naktinių reformų dirbančiųjų realus darbo užmokestis 2011 m. pabaigoje buvo net 10 proc. mažesnis negu 2008 m. O kainos jau lenkia Skandinavijos šalis.

Vizija numato, kas “sėkmės ekonomika yra sumani ekonomika”, t.y. ji bus grindžiama žiniomis, naujomis technologijomis. Tuo tarpu paskelbtas priėmimo į aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas vietas skaičius rodo, kad vien universitetams nuo 16 tūkst. 2008 m. jis sumažėjo iki 9 tūkst. Apie kokį gerą gyvenimą galės kalbėti Lietuvos žmonės, jei jie iki 2030 metų komerciniams bankams mokės dešimttūkstantines paskolas už studijas aukštojoje mokykloje?

Ekonomikos srityje – jokio proveržio. Nors konservatoriai giriasi augančiu eksportu, tačiau 25,6 proc. šio eksporto sudarė mineraliniai produktai (rūdos, mineralinė alyva, kalkės, cementas ir kt.), t.y. tai ką iškasame arba reeksportuojame. O pagal inovacijos indeksą Lietuva atsidūrė tarp autsaiderių. Pagal šio indekso augimą – paskutinėje vietoje.

Tad apie kokias vizijas kalba valdantieji, jei visi pastarųjų metų veiksmai rodo, kad šalis stumiama į gilų atsilikimą ir skurdą. Lietuvos žmonės jau pavargo nuo pasakų ir užkalbėjimų. Todėl dabar reikia kurti ne vizijas, o imtis realių darbų Lietuvos gyventojų gerovei užtikrinti.

LSDP informacijos centro pranešimas

Seimo opozicijos lyderio Algirdo Butkevičiaus pranešimas

 

Seimo opozicija pageidauja susitikti su kompanijos „Hitachi“ atstovais

Seimo opozicinių frakcijų vadovų pasitarime buvo nuspręsta kreiptis Japonijos ambasadą dėl galimybės susitikti su kompanijos „Hitachi“, kuri rengiasi įgyvendinti vieną svarbiausių strateginių Lietuvos projektų, atstovais.

 „Negaudami iš Vyriausybės jokios informacijos apie derybų eigą ir sąlygas, o taip pat baimindamiesi dėl galimo sąmoningo informacijos slėpimo, Seimo opozicinės frakcijos nusprendė tiesiogiai susitikti su kompanijos atstovais“, – po pasitarimo teigė Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius.

Jo teigimu, sulaukusi tokio pageidavimo, Japonijos ambasada jau pažadėjo savo pagalbą organizuojant susitikimą.

„Norime išgirsti tiesą, kokioje stadijoje yra derybos, ar Vyriausybė laiku ir kompetentingai atlieka namų darbus, nes nei iš Ministro Pirmininko, nei iš Energetikos ministerijos sulaukti atsakymų, deja, nepavyksta“, – tvirtino A. Butkevičius.   

Atstovė spaudai Auksė Kontrimienė

Tel. 8(5) 2396327; 865292009

Vyriausybė privalo rasti lėšų bibliotekininkų atlyginimams

 

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Edvardas Žakaris kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas ieškoti galimybių skirti lėšų šalies bibliotekininkų atlyginimams padidinti.

Seimo narys sako, jog Vyriausybė žadėjo atkreipti dėmesį į savivaldybių sunkią finansinę padėtį ir bibliotekininkams didinti atlyginimus priklausomai nuo darbo stažo, deja, iki šiol pažadai neįvykdyti.

„Bibliotekose dirba aukštąjį mokslą įgiję žmonės, bibliotekų veiklos spektras labai platus, jos atlieka daug valstybės deleguotų funkcijų, tačiau specialistų atlyginimų dydis sparčiai artėja prie minimalios algos. Šiuo metu bibliotekininkų atlyginimai yra patys mažiausi tarp biudžetinių ir net tarp kultūros įstaigų darbuotojų. Ne kartą buvo žadama bibliotekininkams padidinti atlyginimų koeficientus, parengti teisės aktus, kuriuose būtų numatomas apmokėjimas už bibliotekininko kvalifikaciją ir darbo stažą, tačiau tai nebuvo padaryta iki šiol. Manau, kad Vyriausybei atėjo laikas tesėti pažadus“, – sako E. Žakaris.

Kaip pavyzdį parlamentaras pateikia Šiaulių miesto viešosios bibliotekos situaciją.

„Savivaldybė dėl sunkios finansinės situacijos šiemet bibliotekai sumažino finansavimą 25 proc. Neturėdami kitokių galimybių taupyti savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai bus priversti eiti nemokamų atostogų“.

Seimo LSDP frakcijos informacija

Tel. 8(5) 2396327; 865292009

LSDP Mažeikių skyriaus moterys dalyvavo šventėje

 

 

 

 

 

 

Kovo 8-oji Tarptautinė moters diena kai visos pasaulio moterys,  nepaisant tautinių, etinių, kalbos ar kultūros, ekonominių ar politinių skirtumų, yra pagerbiamos už savo pasiekimus, joms teikiamos gėlės, sakomi .gražiausi žodžiai. Ta proga Lietuvos socialdemokratų partija pakvietė  bičiules į Kauno muzikinį teatrą. LSDP Mažeikių sk. Moterų taryba taip pat dalyvavo šioje gražioje šventėje, kur jas sveikino Kauno raj. meras Valerijus Makūnas,  LSDP Prezidiumo nariai: Birutė Vėsaitė, bei Juozas Oleka. Šventės pabaigą vainikavo nuostabus Kauno muzikinio teatro atlikėjų koncertas. Moterys džiaugėsi parodytu dėmesiu ir su pakilia nuotaika grįžo namo.

LSDP Mažeikių skyriaus pirmininko sveikinimas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo proga

Sveikinimas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo proga

Su Tarptautine moters diena

 

Te aušta gražus saulėtas rytas.

Te čiulba aistringai paukštelių balsai.

Te žydi ir klęsti Jūsų gyvenimas.

Te būna nuklotas gražiausiais žiedais.

Su kovo 8-ąją.

Nuoširdžiai,

Martynas Matkevičius

Su Tarptautine moters diena

 

LSDP Mažeikių skyrius