Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vasario 23 – 26 dienomis vyks tradicinė ir jau tryliktoji knygų mugė. Pirmą kartą tarp daugybės mugės dalyvių parodoje šiemet yra ir Lietuvos socialdemokratų partijos stendas. LSDP stende naujos ir jau anksčiau partijos bičiulių išleistos knygos.
Lankytojų dėmesiui pateikta neseniai išleista trečioji šviesaus atminimo Juozo Palionio kūrybos knyga „Pasidalinkime mintimis“. Tai įvairių žanrų – eilėraščių, miniatiūrų, epigramų, aforizmų – rinkinys, kupinas Juozui Palioniui būdingo nuoširdumo ir tikrumo.
Stende jau didelio atgarsio sulaukusi Stasio Jakeliūno knyga „Lietuvos krizės anatomija“. Autoriaus manymu, knyga tikrai nėra skirta ekonomikos ar finansų profesionalams. Knyga parašyta suprantamai, iliustruota diagramomis ir linksmais piešiniais. Knygos priešlapiuose pateikiami Lietuvos ekonomistų, finansų ekspertų bei politikų – A. Butkevičiaus, R. Dargio, V. Geralavičiaus, K. Glavecko, G. Kirkilo, A. Maldeikienės, G. Nausėdos, R. Rudzkio, R. Valatkos, I. Šimonytės – komentarai, vertinantys šios knygos svarbą.
Algirdo Butkevičiaus ir Juozo Bivainio monografija „Nacionalinio biudžeto išlaidų planavimas“. Monografijoje pristatomas originalus nacionalinio biudžeto išlaidų planavimo modelis, aprėpiantis visą planavimo darbų ciklą, kurio planinių sprendimų parengimas grindžiamas kiekybiniais metodais, modelio komponentų ryšiai – integruota duomenų baze, orientuojantis į vartotoją, dirbantį šiuolaikių informacinių technologijų terpėje.
Tarp naujienų: Jono Rudoko knyga „Lietuvos istorijos legenda: apie akademiką Juozą Jurginį. Tai apybraiža apie vieno žymiausių mūsų mokslininkų gyvenimą ir veiklą, išleista jo vyriausiojo sūnaus Juliaus Jurginio rūpesčiu.
Taip pat pristatoma neseniai pasirodžiusi socialdemokratės teisininkės Nijolės Vaitavičienės knyga „Temidės pinklėse“ bei lietuvių poetų eilėraščių rinkinys „Nors tegu truputį Kalėdos turi būti“, kurio sudarytojas – Algirdas Meškauskas.
Stende galima rasti Gedimino Ilgūno, Česlovo Juršėno, Juozo Oleko, Stepono Kairio fondo ir kitų leidinių.
Daugiau informacijos Algirdas Meškauskas, tel. 8 698 48660
Dėl kaimo mokyklų naikinimo vis labiau kritikuojama švietimo reforma, kuri ne tik sužlugdys ugdymą kaimuose, bet dar labiau paskatins emigraciją. Vaikų skaičius Lietuvoje mažėja. Regionuose sparčiai mažėja ir mokinių skaičius. Švietimo ir mokslo įstatymas, vienodai taikomas mokykloms didžiuosiuose miestuose ir mokykloms, esančioms rajono vietovėse, jau nebeatitinka realybės.
Seimo LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius ruošia Švietimo ir mokslo įstatymo pataisas, kurios leistų pačioms savivaldybėms lanksčiau spręsti mokyklų būtinumo klausimą, ypač kaimo vietovėse.
„Reikia stengtis, kad mokykla kaimo vietovėse išliktų, nes tai yra vienas iš svarbiausių švietėjiškų objektų. Kai uždaroma mokykla, kultūrinis ir švietėjiškas gyvenimas toje gyvenvietėje stipriai apmiršta“, – įsitikinęs A.Butkevičius.
Mokyklų nepalankus ir įvedamas paralelinių klasių normatyvas. Socialdemokratų nuomone, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus mokyklos bus priverstos užsidaryti, nes reikalavimai keliami dirbtinai, neatsižvelgiant į bendruomenės, tėvų, mokytojų pageidavimus.
Švietimo srityje susikaupusias problemas dar labiau išryškino mokinio krepšelio sistema, kuri itin skaudžiai atsiliepė kaimo mokykloms. Socialdemokratų įsitikinimu, mokinių krepšelio skirstymui tarp mokyklų, ypač rajono savivaldybėse, turėtų būti suteikta lankstesnė ir didesnė teisė rajonų taryboms.
„Tikslas turi būti keliamas ne kaip mokykloms siekti didesnio pelno, stengiantis pritraukti kuo didesnį moksleivių skaičių į tą mokyklą, bet kaip išsaugoti ir esančias mažesnes mokyklas. Ypač turime galvoti apie pradinukus. Jiems mokykla turi būti kuo arčiau namų“, – sako socialdemokratų vadovas.
Socialdemokratai tikisi, kad daugelį švietimo problemų pavyks aptarti šių metų vasario 25 d. Vilniuje vyksiančioje konferencijoje „Kuriuo keliu eina švietimo reforma?“, kurioje užsiregistravo dalyvauti per 300 pedagogų iš daugelio Lietuvos mokyklų.
Seimo LSDP frakcijos informacija
Atstovė spaudai Auksė Kontrimienė,
Tel. 865292009
Šiandien pažymime vieną reikšmingiausių įvykių mūsų šalies istorijoje – Lietuvos dvasinės stiprybės šventę. Prieš devyniasdešimt ketverius metus Vasario 16-ąją dvidešimt Lietuvos signatarų drąsiai paskelbė, kad Lietuva trokšta būti laisva ir yra pasiruošusi atkurti savo valstybę. Visam pasauliui buvo įrodyta, kad maža šalis, net 123 metus kentusi carinės Rusijos priespaudą ir karus, atgijo. Ilgus metus žmonės brandino, širdyse saugojo tautos valstybingumą ir tikėjo savo šalies laisve.
Sveikinu Jus visus Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos proga. Pagerbkime žmones, prikėlusius mūsų Tautą naujam gyvenimui, suteikusiems viltį ir tikėjimą savo šalies valstybingumu. Apginta ir atkurta Lietuvos valstybė šiandien puoselėjama darbščių ir talentingų tautiečių darbais. Išsaugoję tautos atmintį, gimtąją kalbą, kultūrą, išsikovoję vietą Europoje ir pasaulyje, drąsiai ženkime pirmyn. Istorija mums patikėjo saugoti tradicijas, vieningai ir išmintingai puoselėti tai, ką turime vertingiausio – pagarbą, įskiepytą meilę Lietuvai bei siekį gyventi Nepriklausomai.
LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius
2012 m. vasario 14 d.
Juozas Olekas: Krašto apsaugos ministrei partiniai ginčai svarbiau už racionalius sprendimus?
Seimo LSDP frakcijos seniūno pavaduotojas Juozas Olekas spaudos konferencijoje kritikavo Krašto apsaugos ministrės sprendimus ir abejojo, ar ministrė, įsivėlusi į vidinius partinius ginčus su savo kolegomis, nepamiršo tiesioginių pareigų – užtikrinti efektyvų ir racionalų lėšų, skirtų krašto apsaugai panaudojimą.
„Negalima nesutikti su tuo, kad Lietuvos krašto apsaugai skiriamos menkos lėšos, o turint tokį finansavimą, sudėtinga užtikrinti vykdymą užduočių, kurios keliamos Lietuvos kariuomenei ir šalies gynybai, tačiau kai kurie ministrės sprendimai kelia abejones“, – kalbėjo J.Olekas.
Politiką stebina ministrės propaguojama idėja kviesti papildomiems mokymams kuo daugiau rezervistų, žmonių, kurie prieš 4-5 metus tarnavo kariuomenėje. „Mums atrodo, kad neracionalu kviesti papildomiems apmokymams žmones, kurie palyginti visai neseniai tarnavo kariuomenėje. Ir kritikos neatlaiko ministrės argumentai, jog per kelerius metus viskas labai pasikeitė. Tokiu būdu švaistomi ir tie patys kuklūs krašto apsaugai skirti pinigai“, – įsitikinęs J.Olekas. Jo teigimu, šiais metais ministrė yra numačiusi pakviesti apie 400 anksčiau tarnavusių Lietuvos kariuomenėje žmonių, kad jie iš naujo pagilintų savo žinias.
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariui J.Olekui kelia nerimą informacija, kuri komiteto narius pasiekė iš Afganistano. Priimtas neracionalus sprendimas papildomai įsigyti 12 šarvuotų „Toyotų“. Šis ketinimas buvo kritikuojamas ir Seimo komiteto posėdyje. „2012 metais Lietuva turi ruoštis misijos Afganistane pakeitimui iš karinės į palaikomąją – mokomąją misiją, dauguma dislokuotų kariškių sugrįš į Lietuvą. O ministrė perka naujas šarvuotas „Toyotas“, kurios, kaip dabar paaiškėjo, nebegali būti naudojamos“, – piktinosi J.Olekas. Jo teigimu, gal dėl netobulos technologijos sugedę automobiliai stovi, yra remontuojami, o kariškiai priversti naudotis tais senais, prieš 5-6 metus įsigytais automobiliais, kad galėtų atlikti savo užduotis. „Toks neapgalvotas pirkimas vėlgi rodo, kad naudojant lėšas akivaizdžiai trūksta racionalumo“, – sako J.Olekas.
Politikas informavo, jog šį klausimą dar kartą įtrauks į Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio darbotvarkę, nes akivaizdu, jog ministrė, įsivėlusi į vidinius partinius ginčus su savo kolegomis, tiesiog pamiršo tiesiogines pareigas ir nesuka galvos dėl efektyvesnio bei racionalesnio krašto apsaugos lėšų panaudojimo bei kontrolės.
Auksė Kontrimienė,
Seimo LSDP frakcijos atstovė spaudai,
Tel. 865292009
Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmų atstovas Dr. Denis MacShane pasveikino Seimo narį Vytenį Andriukaitį ir išreiškė didelę paramą dėl jo pasirašytos deklaracijos, mininčios Vanzė (Wannsee) konferencijos septyniasdešimtmetį. Šioje deklaracijoje atmetamos pastangos „sumenkinti“ žydų genocido žiaurumus, pabrėžiant, kad „holokaustas neprilygsta ir negali būti visiškai lygiavertis stalinistinio režimo nusikaltimams“. Šią deklaraciją pasirašė dar septyni socialdemokratai, taip pat eilė Vokietijos Bundestago atstovų, Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmų atstovų, Slovakijos, Suomijos, Austrijos, Airijos, Belgijos, Švedijos, Rumunijos, Slovėnijos, Portugalijos, Vengrijos, Ispanijos, Latvijos, Čekijos, Prancūzijos atstovai.
„Praeitą savaitę iš Lietuvos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio lūpų nuskambėję paniekos žodžiai socialdemokratams, pasirašiusiems po šia deklaracija sulaukė didelio atgarsio iš Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmų atstovų“, – pastebi Seimo LSDP frakcijos narys V.P.Andriukatis.
D. MacShane laiške teigia, jog jį labai liūdina, kad Užsienio reikalų ministras, užuot pritaręs tokiam žingsniui, siekė „apjuodinti“ deklaraciją pasirašiusius asmenis. Taip pat ministro juokeliai, kad „rasti skirtumų tarp Hitlerio ir Stalino galima nebent jų ūsuose (Hitlerio jie buvo trumpesni)“ – yra netinkamas ir nederamas, kai kalbama apie 6 milijonų žydų masines žudynes.
Laiške taip pat pabrėžiama, kad visas pasaulis stebi Lietuvoje vis gausėjančius antisemitinius komentarus ir žiniasklaidos pranešimus. Buvęs JK Užsienio reikalų ministras taip pat pareiškė, kad kiekvienas padorus britas ar Europos pilietis palaiko pasirašiusiųjų poziciją.
Seimo LSDP frakcijos informacija
Tel. 852396327, 865292009
Vengrijos Konstitucija – ar pamatuotas Lietuvos dešiniųjų džiaugsmas?
Seimo LSDP frakcijos nariui Vyteniui Povilui Andriukaičiui nesuvokiamas Lietuvos dešiniųjų politikų panegirikos Vengrijos Konstitucijai, kurią labai prieštaringai vertina daugelis Europos valstybių politikų. „Nesuprantu, kodėl Lietuvos Respublikos Seimas turi svarstyti rezoliuciją dėl Vengrijos vidaus reikalų, jeigu ES institucijos turi visas galimybes įvertinti šalių nacionalinius dokumentus, kurie „kertasi“ su steigiamosiomis sutartimis?“, – abejonėmis spaudos konferencijoje dalinosi Seimo narys V.P. Andriukaitis.
Rezoliucijos projekte, kurį pasirašė 25 valdančiajai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausantys parlamentarai, teigiama, kad vengrų tautos išrinktų atstovų apsisprendimas pakeisti 1949 metais priimtą Konstituciją yra „gerbtinas ir suprantamas“.
Politiko nuomone, tokia iniciatyva konservatoriai stengiasi mobilizuoti savo rinkėjus. „Lietuvos dešinieji pasižymi visuomenės skaldymu, norėdami išvengti atsakomybės už prastą ekonomiką ir nevykusius socialinius sprendimus, bando visuomenę ir žiniasklaidą įvelti į keistus svarstymus dėl kitos ES šalies Konstitucijos“, – įsitikinęs V.P. Andriukaitis.
Europos Komisija Vengrijos premjero Viktoro Orbano Vyriausybei pagrasino Europos Teisingumo Teismo veiksmais dėl esminių demokratinių teisių pažeidinėjimo. Briuselis paragino Budapeštą kuo greičiau atšaukti tris itin ginčijamus Konstitucijos pakeitimų paketus, kurie parlamente buvo priimti gruodžio 31 dieną. Manoma, jog šios pataisos gresia Vengrijos centrinio banko, teismų ir duomenų apsaugos valdybos nepriklausomybei. Dešimtys tūkstančių naujosiomis konstitucijos pataisomis pasipiktinusių vengrų buvo išėję į gatves, protestuodami prieš reformas, kurios esą varžys demokratiją.
V.P. Andriukaitis įžvelgia ir istorines paraleles, kai Lietuvoje 1992 m. radikalioji Sąjūdžio frakcija su Vytautu Landsbergiu priešakyje labai norėjo įvykdyti antikonstitucinį perversmą, organizavo referendumą dėl „stipraus Prezidento be Konstitucijos įvedimo“, organizavo alternatyvią Konstituciją, kurios pagalba šalyje būtų įvestas autoritarinis valdymas. Tauta tokioms radikalioms idėjoms nepritarė. „Nuo tada tapo aišku, kad V.Landsbergio šalininkai visada siek tvirtos rankos politikos“, – kalbėjo V.P. Andriukaitis.
Pasak jo, dabartinį Lietuvos Konstitucinio Teismo diskreditavimą, vykdomą dešiniųjų rankomis, irgi galima pavadinti siekiu riboti konstitucines galias bei aršiu puolimu prieš Lietuvos teisinę sistemą.
Tokioje dešiniųjų politikoje parlamentaras įžvelgia didelį pavojų ir mūsų šalies demokratijai, nes dirbtinai keliamas konstitucinis konfliktas, Konstitucinio Teismo sprendimų ignoravimas, spekuliavimas tautos jausmais – tai tik vienas žingsnis nuo autoritarizmo. „Dešiniųjų rinkiminė taktika džiūgauti, kad Europoje kyla nacionalizmo ir autoritarizmo banga yra nukreipta į tai, kad dalis nuskurdusių žmonių ilgisi tvirtos rankos. Jie gali pasakyti, kad tautos vadas yra būtinas. Tačiau tautos vadų yra daugiau, negu reikia, tad vieno vado tikrai neturėsime“, – įsitikinęs V.P Andriukaitis.
Auksė Kontrimienė,
Seimo LSDP frakcijos atstovė spaudai, Tel. 865292009
LSDP frakcijos pranešimas: socialdemokratai kreipėsi į A.Kubilių ir A.Sekmoką dėl derybų su „Gazprom“
2012 m. sausio 25 d.
Susirūpinusi Vyriausybės derybomis su „Gazprom“ dėl dujų kainų ir vamzdynų atskyrimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija kreipėsi į Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių ir energetikos ministrą Arvydą Sekmoką, prašydama atsakyti į klausimus.
Po žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos apie tai, jog antrinės įmonės „Gazprom-Export“ vadovai geranoriškai siūlė premjerui susitikti derėtis dėl dujų kainų, tačiau šis pasiūlymo nepriėmė, vietoj savęs paskirdamas derėtis energetikos viceministrą Arvydą Darulį, kyla pagrįstų abejonių, ar šios derybos apskritai vyko.
„Iki šiol Vyriausybė tikino, kad derybos su „Gazprom“ vyko, tačiau jokių teigiamų rezultatų dėl dujų kainos nesulaukėme. Derybų eiga iki šiol laikoma paslaptyje. Po tokių publikacijų kyla abejonių, ar Vyriausybė nemeluoja visuomenei. Tad socialdemokratai prašo A.Kubiliaus ir A.Sekmoko atsakyti į klausimus, kurie galėtų išsklaidyti abejones“, – sako LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.
Socialdemokratai klausia, kokia buvo derybų eiga: ar buvo sudaryta darbo grupė deryboms dėl dujų kainų ir vamzdynų atskyrimo; kokia šios darbo grupės sudėtis ir veiklos terminas. Taip pat teiraujamasi, kokius konkrečius pasiūlymus teikė Lietuvos atstovai, ką siūlė „Gazprom“. Tikimasi, jog premjeras ir energetikos ministras konkrečiai atsakys, kokį rezultatą derybų grupė jau yra pasiekusi šiandien, kada bus priimtas galutinis sprendimas ir kokios yra derybų perspektyvos.
Atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė
Tel. 2396327, 865048830
Lietuvos socialdemokratų partijos Kauno miesto skyrius pareiškia, kad skyriaus nariai niekada netoleravo ir ateityje netoleruos jokių įstatymų pažeidėjų, asmenų darančių bet kokio pobūdžio nusikaltimus. Partija aktyviai rėmė ir rems teisėsaugos institucijų darbą, kovojant su bet kokiu nusikalstamumu.
2012 m. sausio 16 d. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai sulaikė Kauno skyriaus narį, miesto savivaldybės vicemerą Kęstutį Kriščiūną ir pareiškė jam įtarimus dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba. Panašūs kaltinimai pareikšti dar dviem skyriaus nariams.
Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl, kad jam nepakenktų ir nebūtų pažeista nekaltumo prezumpcija, LSDP Kauno miesto skyrius susilaiko nuo bet kokių įtariamųjų veiksmų viešo vertinimo ir komentavimo.
LSDP Kauno miesto skyriaus nariai tikisi, kad ikiteisminis tyrimas bus atliekamas profesionaliai, operatyviai ir objektyviai, laikantis įstatymų numatytos tvarkos, gerbiant žmogaus teises ir siekiant nustatyti objektyvią tiesą.
LSDP Kauno miesto skyrius
