SOCIALDEMOKRATĖS RIMOS ŠIRVINSKIENĖS MAMAI – POPIEŽIAUS PALAIMINIMAS
Rugsėjo 30 d., šeštadienį, Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje mažeikiškės socialdemokratės, Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės mokyklos direktorės Rimos Širvinskienės mamai Aldonai Mikienei iškilmingai buvo įteiktas Popiežiaus Benedikto XVI palaiminimas. Šventasis Tėvas apaštalinį palaiminimą telšiškei, septynių vaikų motinai A. Mikienei suteikė aštuoniasdešimt penkerių metų sukakties proga.
Popiežiaus rašte, kurį įteikė Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas prelatas Juozas Šiurys, sakoma: „Jo Šventenybė Popiežius Benediktas XVI suteikia Apaštalinį Palaiminimą Aldonai Mikienei, melsdamas gausių Dievo malonių bei Švč. Mergelės Marijos motiniško užtarimo“.
Šv. Mišias už A. Mikienės šeimą aukojo Židikų Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas Egidijus Jurgelevičius. Sveikinimo žodžius tarė Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Telšių skyriaus pirmininkas Kajetonas Šliogeris – A. Mikienė yra ilgametė ir vis dar aktyvi šios draugijos narė.
Pasak Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės mokyklos direktorės R. Širvinskienės, Šventojo Tėvo apaštalinis palaiminimas jos mamai ir visai šeimai – labai reikšmingas ir džiugus įvykis.
„Mama išties nusipelnė tokio įvertinimo – išaugino ir dorais žmonėmis išauklėjo septynis vaikus, be galo daug vargo patyrė. Mano tėvai buvo paprasti darbininkai, dirbo pamainomis, kad pakaitomis galėtų vaikus prižiūrėti. Esu vyriausia, todėl gerai žinau, ką reikėjo mamai patirti, kad mes visada būtume sotūs, tvarkingai aprengti, visi įgytume gerą išsilavinimą“, – sako R. Širvinskienė, kurios nuomone, Popiežiaus apaštalinis palaiminimas – didelis įvykis ne tik jos giliai tikinčiai mamai, seserims ir broliui bei jų šeimoms, bet ir visai bendruomenei – už darbštumą, nuoširdumą, padorumą, motinystę pagerbiama paprasta moteris.
A. Mikienė mokė savo septynis vaikus mylėti žmones, niekada neveidmainiauti, sąžiningai dirbti. Tokia ir pati visada buvo.
„Mums tai duota su motinos pienu. Negaliu, nemoku ir nenoriu kitaip gyventi. Galbūt todėl, kad esu vyriausia šeimoje, visada jaučiau, kad turiu siekti, eiti į priekį, būti pavyzdžiu savo jaunesnėms seserims ir broliui, o dabar – vaikams, anūkams, mokyklos, mūsų Židikų miestelio bendruomenėms…“ – prisipažįsta R. Širvinskienė.
