J. Sabatauskas: mažeikiškiams socialdemokratams yra reali galimybė Seime turėti kelis savo atstovus

Rugpjūčio 11 d. prie Plikšių ežero vyko Lietuvos socialdemokratų partijos Mažeikių skyriaus sąskrydis. Bičiuliai varžėsi meninėse bei sportinėse rungtyse, bendravo, linksminosi.
Sąskrydyje dalyvavo Mažeikių rajono savivaldybės meras, Socialdemokratų partijos Mažeikių skyriaus pirmininkas Antanas Tenys, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius, socialdemokratas Bronius Kryžius, Lietuvos Respublikos Seimo nariai Julius Sabatauskas ir Stanislovas Giedraitis, kandidatai į Seimo narius Laima Nagienė, Rima Širvinskienė, Jonas Jurkus.
Su Seimo nariu J. Sabatausku kalbėjomės apie Mažeikių rajono socialdemokratus bei artėjančius Seimo rinkimus.
–    Kokia Jūsų nuomonė apie Mažeikių socialdemokratų skyrių?
–    Manau, kad Mažeikių socialdemokratų skyrius dirba labai gerai. Čia susibūrė aktyvūs,
iniciatyvūs žmonės. Mano teiginius patvirtina šis sąskrydis: bičiuliai turiningai, gražiai praleido laiką, vyko įvairios varžybos, visiems buvo sudarytos galimybės išbandyti savo jėgas. Akivaizdu, kad visi draugiški, tarpusavyje gerai sutaria.
Tokie sąskrydžiai yra vienas iš seniai patikrintų, pasiteisinančių būdų sutvirtinti kolektyvą. Be abejo, tai – pramoginis elementas, bet be jo neįmanomas rimtas darbas. O Mažeikių socialdemokratų darbas visada būna sutartinis, visi kartu dirba. Žinoma, kaip ir kiekviename skyriuje, yra pasyvesnių žmonių, tačiau manau, kad pas jus tokių partiečių nėra daug. Todėl tikiu, kad artėjančiuose rinkimuose Mažeikių socialdemokratų laukia geri rezultatai.
–    Kaip ruošiasi Socialdemokratų partija rudenį įvyksiantiems Seimo rinkimams?
–    Centrinis rinkimų štabas pradėjo dirbti gana seniai. Esu jo narys. Kas savaitę aptariame
organizacinius bei metodinius klausimus. Tačiau vis dėlto svarbu akcentuoti, kad kiekvienas kandidatas – vienmandatininkas – turi pats organizuoti savo rinkimų kampaniją.
Mažeikiškiams socialdemokratams yra reali galimybė Seime turėti net kelis savo skyriaus atstovus, nes turite net keturis kandidatus: vienmandatininkę Laimą Nagienę ir tris daugiamandatininkus. Padarykite viską, kad ta galimybė taptų tikrove.
Centrinis štabas atlieka nemažą darbą organizuodamas, siūlydamas, ragindamas partiečius, kad šie parodytų, ką daro, pasidalintų patirtimi. Būtina prisiminti, kad vien kalbėjimo neužtenka – reikia judėti, dirbti, nes laiko iki rinkimų lieka labai mažai. Jeigu kam nors atrodo, kad dar anksti, tai tikrai taip nėra. Netrukus rugsėjis – laikotarpis, kai gyventojams prasidės persisotinimas visomis tomis agitacijomis.
Jau dabar jaučiama tam tikros dalies žmonių apatija, nusivylimas valdžia. Jie sako, kad nebežino, ką rinkti. Mūsų, Socialdemokratų, kaip klasikinės partijos, pagrindinis tikslas – atkreipti dėmesį į tai, jog esame patikrinta politinė jėga. Nesiblaškanti, nedalijanti tuščių pažadų, bet matanti realias, gerai apskaičiuotas galimybes. Dabar yra sakoma, kad rinkėjai nežiūri į praeitį. Esą reikia žiūrėti į priekį, vadinasi, dalinti pažadus. Tačiau, manau, prisiminti tai, kas buvo padaryta, kai socialdemokratai buvo koalicinėje Vyriausybėje – būtina. Štai 1996-2000 metų Seime konservatoriai turėjo absoliučią daugumą. Jie priėmė indėlių grąžinimo įstatymą, bet jo įsigaliojimą nustatė tik kitai kadencijai – nuo 2001 metų. Kaip tik 2001 m. socialdemokratai sudarė koalicinę Vyriausybę, kuriai vadovavo Algirdas Brazauskas. Būtent ši Vyriausybė paveldėjo skylėtą Sodros biudžetą, didžiulį nedarbą. Tačiau jau pirmąjį pusmetį pavyko šiek tiek padidinti pensijas, pasiekti, kad laiku būtų mokami atlyginimai mokytojams. Mūsų Vyriausybė grąžino gyventojams kelis milijardus indėlių. Nuosekliai buvo keliama minimali alga, kuri dabar, po ketverių metų pertraukos, pakelta penkiasdešimčia litų.
Apie mokslą apskritai sunku kalbėti… Jeigu anksčiau tiems, kuriems nepasisekdavo įstoti į nemokamas studijas reikėdavo mokėti iki 500 litų už semestrą, tai dabar užmokestis pakilo iki keliolikos tūkstančių. Vadinasi, dabartinė sistema daugeliui jaunuolių uždaro duris siekti aukštąjį išsilavinimą. Lyg ir savaime stumiami žmonės išvažiuoti į užsienį: iš pradžių mokytis, o paskui ir likti dirbti, nes darbo vietų trūkumas pas mus taip pat didelis.
Kyla kuro kainos. Tai ne tik apriboja žmonių judėjimo galimybes, tačiau ir augina prekių, paslaugų kainas. Per ateinantį šildymo sezoną mūsų laukia dideli išbandymai. Yra tik du būdai laimėti kovą su milžiniškomis šildymo kainomis: mažinti šilumos gamybos kaštus, pereinant prie biokuro, bei renovuoti namus. Deja, galima sakyti, kad šioje srityje dabartinė Vyriausybė beveik nieko nepadarė.
Džiugu pagirti Mažeikius. Jūsų Šilumos tinklų generalinis direktorius Jonas Jurkus seniai suprato, kokiu keliu turi vystytis šilumos ūkis, todėl dabar Mažeikiuose didžioji dalis šilumos gaunama biokuro pagalba. Tai iš tikrųjų sektinas pavyzdys.
Mažeikiškis socialdemokratas Jonas Jurkus tikrai kur kas toliaregiškiau mąsto, geriau
prognozuoja situaciją negu energetikos ministras. Mažeikių šilumos tinklų generalinis direktorius – ūkiškas vadovas, seniai padaręs tai, ką turėjo padaryti Vyriausybė – skatinti savivaldybes pereiti prie biokuro, skirti tam tikslui investicijas. Deja, to ji nedaro. Kovoja su vėjo malūnais negalvodama, kad mūsų žmonės didžiąją dalį savo pinigų išleidžia namų ūkiui. Čia ir susidaro ta skurdo riba, viršijanti minimalią algą. Iš tikrųjų mes negyvename Sacharoje, kur nereikia rūpintis šildymu.
–    Kaip prognozuojate rinkimų į Seimą baigtį?
–    Priklausys nuo mūsų aktyvumo, gebėjimo įtikinti rinkėjus balsuoti už Socialdemokratų
partijos kandidatus. Tikiu, kad šie rinkimai mums bus palankūs ir turėsime formuoti Vyriausybę. Viliuosi, kad po rinkimų Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė patikės mūsų partijos lyderiui Algirdui Butkevičiui formuoti Vyriausybę.
–    Dėkojame už pokalbį.