Partijos laikraštis

    Archyvai

Esate skiltyje: Naujienos

Seimo nario Vytenio Povilo Andriukaičio atviras laiškas seimo nariams

Dėl apkaltos proceso Seimo nariams A. Sacharukui ir L.Karaliui

Šį laišką paskatino parašyti įvykiai, prasidėję Lietuvos Respublikos Seime, vieši Seimo narių pasisakymai, o taip pat viešai Seimo nario A.Sacharuko pateikiama melaginga informacijai visuomenei per viešosios informacijos priemones po Konstitucinio Teismo paskelbtos išvados dėl Seimo narių A.Sacharuko ir L.Karaliaus veiksmų, šiurkščiai pažeidusių Seimo nario priesaiką.

2010 m. spalio 27 d. Konstituciniam Teismui paskelbus išvadą, kad Seimo nariai A.Sacharukas ir L. Karalius sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Seime prasidėjo aktyvios apklausos, kas kaip balsuos, kokie bus galimų viešų ir neviešų susitarimų tarp frakcijų, tarp pozicijos ir opozicijos rezultatai, kas galės, o kas negalės balsuoti, kokie gali būti politinių jėgų pasikeitimai. Pagaliau, Seimo narys V.Žiemelis ėmėsi iniciatyvos apklausti Seimo narius, ar jie jau yra, o jei yra – tai kaip yra apsisprendę balsuoti dėl galutinio Seimo sprendimo, panaikinant Seimo narių mandatus.
Vargu, ar tokia praktika atitinka etinius ir teisinius reikalavimus, keliamus Seimo nariams laikytis nešališkumo principo, kol apkaltos procedūra nėra užbaigta. Bet tai palikime liaudies tradicijai „ visi taip darytų“.

Daug įdomiau klausyti Seimo narių pasisakymų, kodėl jie negalės balsuoti už vienokį ar kitokį sprendimą. Pagrindiniai motyvai yra šie: pats esąs balsavęs už kitą Seimo narį, pats esąs išvykęs į ilgesnę kelionę be pranešimo Seimo struktūroms, esą, buvusi tokia praktika, o be to – statutas numatąs tik švelnias sankcijas. Jei jau kartą buvo sankcija pritaikyta, tai antrą kartą bausti negalima. Kai kurie Seimo nariai teigia, kad Konstitucinio Teismo išvada – rekomendacinė, o Seimo nariai gali balsuoti tik pagal savo sąžinę, nors ir yra patvirtinta išvada dėl šiurkštaus priesaikos sulaužymo. Dar išsakomi argumentai, kad prasidės apkaltų „griūtis“, mat kiekvienas, kuris vienaip ar kitaip yra pasielgęs, yra pažeidęs Konstituciją. O nepažeidusių gal tėra tik keletas Seimo narių. Girdėti ir politinių argumentų – štai padidės valdančiosios daugumos Seimo narių, nes naujieji nariai ateis į A.Valinsko frakciją.

Ir dėl šių motyvų nebūčiau rašęs šio viešo laiško, jei ne žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusi A.Sacharuko ir jo bendrapartiečio G.Vagnoriaus skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija. G.Vagnorius gali būti ir klaidinamas savo partijos kolegų Seimo narių, mat pats nėra Seime ir tikslios informacijos neturi. Bet Seimo narys A.Sacharukas yra ir šių įvykių dalyvis. Jam privalu sakyti tiesą ir tik tiesą, jei jis trokšta teisingo ir nešališko sprendimo. Bet šiurkščiai Konstituciją pažeidęs ir sulaužęs priesaiką Seimo narys A.Sacharukas komercinėje TV3 laidoje „Kodėl“ 2010 m. lapkričio 8 d. teigė, ( cituoju ): „ yra Andriukaitis, kurio bylas aš tyriau…korupcijos…ir jis puikiai apie tai žino…nuo kadencijos pradžios man kerštauja…jisai iki dabar sėdėtų kalėjime…Ponas Andriukaitis, Seimo atstovas Konstituciniame Teisme mėlynavo tiesiog iš nervų ir iš baimės…kai jo užklausė: „ponas Andriukaiti, jūs norite apsivalyti? Sako, net yra etikos komisijos išvada, kur jūs asmeniškai be pateisinamos priežasties praleidote šešis posėdžius. Sako, tai gal nuo savęs pradėkit…“

Štai ir argumentai, ar ne tiesa? Keista, juk Seimo narys A.Sacharukas ar jo advokatas galėjo pateikti įrodymus, kad jis (ar advokato ginamasis) tyrė mano taip vadinamą „bylą“, bijosi mano keršto ir pagrįstai reikalauja mano nušalinimo nuo laikinosios komisijos darbo, o taip pat tokį prašymą pateikti Konstituciniam Teismui, kad mane nušalintų nuo atstovavimo Seimui. Tai kodėl šių teisėtų veiksmų A.Sacharukas ar jo advokatas neatliko? Na, o Seimo nariai gali ir patys nesunkiai sužinoti, kada gi mane svarstė Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Tad ar gali būti kas nors dar akivaizdžiau už tai, jog toks A.Sacharuko pasisakymas yra akivaizdus melas, naudojamas kaip šantažo priemonė man įbauginti.

O dabar noriu painformuoti Seimo narius, kad aukščiau tekste paminėtus jūsų motyvus A.Sacharukas ir L.Karalius bei jų advokatai Konstituciniame Teisme naudojo savo gynybai. Gaila, kad viešuose Konstitucinio Teismo posėdžiuose Seimo nariai nepanoro dalyvauti. Būtų įsitikinę, kad šių Seimo narių gynyba turėjo du tikslus – įrodyti, kad taip elgėsi dauguma Seimo narių, kad dėl to negali būti pažeistas lygiateisiškumo principas kitų Seimo narių atžvilgiu ir, kad šis procesas yra politinio susidorojimo procesas, o ne konstitucinės atsakomybės nagrinėjimo procesas. Tai nesunkiai galima patikrinti Konstitucinio Teismo stenogramose. Juo labiau, kad ir aš Konstituciniame Teisme sutikau su argumentu, kad mano praleisti Seimo posėdžiai taip pat būtų Teismo nagrinėjami.

Konstitucinis Teismas pasisakė, kad: „ne kiekvienas Konstitucijos pažeidimas savaime yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, sprendžiant kiekvienu atveju būtina įvertinti veiksmų pobūdį, jų turinį, atlikimo aplinkybes, laiką, vietą, veiksmų sistemingumą, pakartotinumą, trukmę, veiksmus atlikusio asmens elgesį po jų padarymo, kitas reikšmingas aplinkybes.“

Kilę to išdavoje padariniai ir visa kita turi būti vertinama kompleksiškai. Tad jei ir buvo ar yra Seimo praktikoje Konstitucijos reikalavimų pažeidimų, ne kiekvienas pažeidimas gali būti prilyginamas šiurkščiam. Ir Seimo nariai, išsakydami savo galimo balsavimo motyvus, turi į šias Konstitucinio Teismo charakteristikas atsižvelgti sistemiškai.

Be to, nėra jokių kitų galimybių vertinti kiekvieno iš mūsų veiksmus ar jais buvo šiurkščiai pažeidžiama Konstitucija, nes tai nustatyti gali tik Konstitucinis Teismas.

Taigi visi, kurie bandome vertinti savo ar kitų padarytus pažeidimus, gavome aiškius kriterijus, pagal kuriuos galime palyginti savo ir šių dviejų Seimo narių atliktų veiksmų charakteristikas. Tad, kartoju, Konstitucinis Teismas iš Seimo narių advokatų gavo kelių metų Seimo narių posėdžių lankomumo statistiką, o taip pat žinojo apie atvejus, kai Seimo nariai balsavo už savo kolegas.

Gynyba teikė ir argumentus apie tai, kad čia vyksta politinio susidorojimo procesas. Ir štai dabar matosi akivaizdžios A.Sacharuko , V.Žiemelio, G.Vagnoriaus pastangos parodyti būtent tokią esminę potekstę.

Deja, Konstitucinis Teismas nustatė ką kitką, būtent, kad:

A.Sacharukas
– nepaisė iš Konstitucijoje, jos 59 straipsnio 2, 4 dalyse įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo, taip pat Seimo nario mandato individualumo reikalavimo kylančio draudimo balsuoti už kitą asmenį;
– išreiškė ne Seimo nario L.Karaliaus, bet savo valią;
– uzurpavo Seimo nario L.Karaliaus teisę savo nuožiūra balsuoti, priimant įstatymus ir kitus aktus;
– pažeisdamas iš Konstitucijos 69 straipsnio kylančius reikalavimus balsavimo procedūrai, iškreipė balsavimo rezultatus.
L. Karalius
– išvykdamas į kelionę žinojo apie Seimo posėdžius, tačiau neprašė Seimo valdybos pritarimo;
– ilgą laiką keliavo asmeniniais tikslais ir be svarbių ir pateisinamų priežasčių nedalyvavo Seimo darbe;
– turėdamas teisę sugrįžti į Lietuvą, be svarbių ir pateisinamų priežasčių šia teise nepasinaudojo;
– neišnaudojo buvusių galimybių susisiekti su Seimu ir pranešti apie savo nedalyvavimą;
– nedalyvavimą aiškino priežastimis, kurios šioje byloje yra paneigtos įrodymais, o L.Karaliaus paaiškinimai nėra nuoseklūs ir nuoširdūs.

Tai įrodyta ir pagrįsta. Konstitucinis Teismas , vertindamas, ar Seimo nario pažymėjimo palikimas ir nedėjimas pastangų jį surasti sudarė sąlygas juo pasinaudoti kitam asmeniui, konstatavo, kad nėra galimybės tokią išvadą padaryti. Suprantama, tai išvadai pagrįsti reikėjo ikiteisminio tyrimo, bet Seimas atsisakė tai padaryti. Tačiau Konstitucinis Teismas kategoriškai neatmetė tokios išvados galimybės.

Tad lieka retorinis klausimas – kur čia susidorojimo politika? Galima perskaityti daugelį konstitucinės teisės teoretikų ir įsitikinti, kad teisinis konstitucinis procesas visada yra Tautos kaip politinės bendruomenės (Political body) konstitucinės politikos (policy) išraiška, bet ne politinių sąskaitų suvedinėjimo procesas.

Konstitucinio Teismo išvadoje taip pat aiškiai pasakyta, kad „ta aplinkybė, kad už teisės pažeidimą asmeniui buvo taikyta tam tikra teisinė atsakomybė (civilinė, drausminė, administracinė, baudžiamoji ar kt.) ir šiam asmeniui už tą patį teisės pažeidimą yra taikoma konstitucinė atsakomybė, nereiškia, kad yra pažeidžiamas konstitucinis principas non bis in idem“ (nebaudžiama antrą kartą už tą patį). Tad ir asmenų lygiateisiškumo principas yra nepažeistas. Ir apkaltų griūtis neprasidės, nebent Seimo nariai darytų naujus nusižengimus ir atsirastų pagrindas apkaltoms.

Daug svarbesni motyvai, kai Seimo narys kalba, kad Konstitucinio Teismo išvada rekomendacinė, tad Seimo narys balsuos laisvai pagal savo sąžinę. O štai jau sąžinės niekas nevaržo, netgi paties Seimo nario duota priesaika. Ar tikrai taip? Tad cituoju Konstitucinio Teismo nutarimą: “prisiekdamas Seimo narys besąlygiškai įsipareigoja laikytis visų konstitucinių vertybių, sąžiningai tarnauti Tėvynei. Tarp Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų negali ir neturi būti jokio atotrūkio. Seimo nario sąžinė turi būti orientuota į Konstituciją. Valdžios galias, tuo pačiu ir Seimo nario galias riboja Konstitucija, tuo pačiu ir Konstitucinio Teismo nutarimai bei sprendimai ir išvados. Konstitucinio teismo nutarimai, sprendimai, išvados turi privalomąją galią visiems piliečiams ir visoms institucijoms. Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas, kuris nei vieno piliečio ir nei vienos institucijos ar pareigūno ar politiko neatleidžia nuo konstitucinės atsakomybės. Todėl ir Seimo narys yra saistomas priesaikos, tik į konstitucines vertybes orientuotos savo sąžinės ir konstitucinių imperatyvų.“ „Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas negali būti suprantamas tik kaip leidimas veikti vien savo nuožiūra, veikti vadovaujantis vien tik savo sąžine ir ignoruoti Konstituciją.“ „Konstitucinio Teismo išvada, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją (taigi ir sulaužė ją) yra galutinė. Jokia valstybės institucija, joks valstybės pareigūnas negali jos pakeisti ar panaikinti.“ „Tokia išvada negali būti pakeista ar panaikinta nei referendumo, nei rinkimų ar kuriuo nors kitu būdu“. “Išvada susaisto Seimą tuo atžvilgiu…kad Seimas neturi įgaliojimų spręsti, ar išvada yra pagrįsta ir teisėta. Nors Seimo nariai, spręsdami, ar asmenį pašalinti iš užimamų pareigų už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą, balsuoja laisvai, tai nereiškia, kad Seimo nariai nėra saistomi savo duotos priesaikos.“

Atrodo, kad aiškiau ir būti negali, šios visos citatos paimtos iš galiojančių Konstitucinio Teismo nutarimų. Konstitucinė doktrina šiuo požiūriu yra aiški.
Belieka išsiaiškinti, koks gi yra santykis tarp apkaltos procese dalyvaujančių institucijų. Vėlgi tenka cituoti KT nutarimus: “Apkalta, kai asmuo pašalinamas iš pareigų, yra vienas iš Konstitucijoje numatytų valstybės, kaip bendro visos visuomenės gėrio, apsaugos būdų.“ „Pašalinimas iš užimamų pareigų apkaltos proceso tvarka nėra savitikslis. Apkaltos konstitucinė paskirtis daug platesnė – užkirsti kelią asmenims, kurie sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, užimti tokias Konstitucijoje numatytas pareigas, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje nurodytos priesaikos davimu.“ Apkaltos giluminė prasmė yra užtikrinti, kad asmuo, šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs priesaiką, niekad neitų tokių pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su priesaikos davimu. Kitoks apkaltos prasmės aiškinimas padaro beprasmį patį apkaltos konstitucinį institutą ir būtų nesuderinamas su atsakomybės už priesaikos sulaužymą esme.

Pagal Konstituciją, įgaliojimus apkaltos procese turi dvi valdžios institucijos – Seimas ir Konstitucinis Teismas. Kiekvienai iš jų nustatyti jos funkcijas atitinkantys įgaliojimai. Tik Konstitucinis Teismas teikia galutinę išvadą, ar asmuo sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Tik Seimas pagal šią išvadą priima sprendimą – patvirtina juridinį faktą. Toks Seimo sprendimas yra galutinis.

Šios dvi institucijos negali veikti taip, kad būtų paneigiamas atleidimo nuo konstitucinės atsakomybės klausimas. „Todėl Seimui, sprendžiančiam, ar apkaltos proceso tvarka pašalinti asmenį iš užimamų pareigų už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą tenka ypač didelė atsakomybė: demokratinėje teisinėje valstybėje asmuo, šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, sulaužęs priesaiką neturėtų išvengti konstitucinės atsakomybės – pašalinimo iš užimamų pareigų.“

Tad nuosekliai skaitant visus Konstitucinio Teismo nutarimus ir išsiaiškinant oficialią konstitucinę doktriną, darosi aišku, kaip reikia spręsti konstitucinės atsakomybės klausimus.

Pastarosiomis dienomis prasidėjo Seimo nario A.Sacharuko ir jo bendražygių akcijos – žinučių ir slaptų įrašų viešinimas, melagingos informacijos skleidimas, klaidinant visuomenę, kad tiek Seimo komisija, tiek Konstitucinis Teismas kažko nesvarstė. Tuo bandoma nukreipti dėmesį nuo konstitucinės atsakomybės klausimo. Tokia šantažą primenanti veikla demokratinėje valstybėje negali būti pateisinama. Politika reikalauja sąžiningos Seimo narių pozicijos.

2010-11-10, Vilnius

Share on FacebookShare on Google+Email this to someonePrint this page

Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumo pareiškimas

Socialdemokratai ragina Vyriausybę laikytis įstatymų ir galvoti apie silpniausių visuomenės narių palaikymą

Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumas išreiškia susirūpinimą dėl to, kad konservatorių – liberalų vyriausybė nevykdo įstatymų ir įsipareigojimų Lyčių lygių galimybių politikoje. Dabartinė A.Kubiliaus Vyriausybė nevykdo Lietuvos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo, kuris įpareigoja kiekvieną Valstybės instituciją pagal savo kompetenciją rengiant teisės aktus, atsižvelgti į poveikį moterų ir vyrų padėčiai, rengti ir įgyvendinti programas ir priemones, skirtas moterų ir vyrų lygybei užtikrinti, finansiškai remti moterų NVO veiklą.

Mūsų žiniomis, ši dešiniųjų Vyriausybė ne tik neįgyvendina lyčių lygių galimybių politikos, ji naikina ankstesnių kairiųjų Vyriausybių pasiekimus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje panaikintas Moterų ir vyrų lygių galimybių skyrius, Ūkio ministerija panaikino programą moterų verslui remti. Neaiškus Moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimo mechanizmo ir Moterų ir vyrų lygių galimybių programos likimas.

Ekonominė krizė visuomet labiau paliečia moteris nei vyrus: jos turi mažesnes pajamas, pensijas, dešimt kart dažniau nei vyrai vienos augina vaikus. Todėl nutraukti paramą programoms, padedančioms moterims ir jų vaikams išgyventi, yra nusikaltimas.

Laimėjusi rinkimus, LSDP atkurs buvusias programas, tačiau parama moterims ir jų organizacijoms reikalinga dabar. Raginame Vyriausybę laikytis įstatymų ir galvoti apie silpniausių visuomenės narių palaikymą.

LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius

Share on FacebookShare on Google+Email this to someonePrint this page

Socialdemokratai sveikina Lietuvos gyventojus su Konstitucijos diena

1992 m. spalio 25 d. Lietuvos piliečiai referendume priėmė dabartinę Lietuvos Respublikos Konstituciją. Tai pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus. Visų pirma, Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika, besiremianti demokratijos principais. „Džiugu, kad šį įstatymą ko gero mažiausiai koregavo istoriniai ir politiniai vėjai“, – sako Seimo Opozicijos lyderis ir Seimo LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius, sveikindamas Lietuvos žmones su Konstitucijos diena.

Visgi socialdemokratams tenka konstatuoti, kad šioje Seimo kadencijoje itin dažnai pademonstruojama nepagarba svarbiausiam šalies dokumentui, nes valdantieji pernelyg dažnai ignoruoja konstitucines nuostatas, konstitucinę teisę.

„Apmaudu, kad net Konstituciniam Teismui išaiškinus vieną ar kitą teisės aktų prieštaravimą Lietuvos Konstitucijai, konservatoriai be jokių skrupulų interpretuoja dokumentus sau palankioje dvasioje“, – apgailestauja socialdemokratų lyderis. Tereikia prisiminti Konstitucinio Teismo sprendimus dėl dirbančių pensininkų pensijų, dėl motinystės išmokų, sumažintų atlyginimų, pažeidžiant teisėtus žmonių lūkesčius.

Tad Konstitucijos dienos proga socialdemokratai ir valdančiosios daugumos atstovams linki dažniau prisiminti, kad Lietuvos valstybę kuria Tauta.

Seimo LSDP frakcijos informacija
Atstovė spaudai Auksė Kontrimienė
Tel. 2396327, 865292009

Share on FacebookShare on Google+Email this to someonePrint this page

Socialdemokratas A. Grinkevičius: „Gyvenimas Sedoje gražėja“

Spalio 12 d. Sedos seniūnijoje vyko Mažeikių rajono savivaldybės organizuota spaudos konferencija, kurioje seniūnijos darbuotojai pristatė kolektyvo darbą.

Renginyje dalyvavo socialdemokratai, Savivaldybės tarybos nariai: Kaimo reikalų ir gamtos apsaugos komiteto pirmininkas, LSDP Mažeikių skyriaus pirmininkas Antanas Tenys, Sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė, vicemerė Irena Macijauskienė, vicemeras Vytautas Mažeikis, Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komiteto pirmininkas Gintautas Šmaižys, LSDP pirmininko Algirdo Butkevičiaus patarėjas Darius Jarmantavičius.

Sedos seniūnas, socialdemokratas Algirdas Grinkevičius žurnalistams bei spaudos konferencijos svečiams papasakojo apie seniūnijos pasiekimus bei rūpesčius, džiaugėsi seniūnijos darbuotojų sutelktimi, noru puošti bei puoselėti Sedos miestą.

Skaityti daugiau…

Share on FacebookShare on Google+Email this to someonePrint this page

Savo protu ir atkaklumu galime pasiekti viską

Mažeikiuose 1987 m. gruodį gimęs Aurimas Daukantas nuo vaikystės buvo tarsi gyvsidabris – aktyvus vaikas. „Mokiausi Mažeikių Pavasario vidurinėje mokykloje. Negalėjau sėdėti nieko neveikdamas. Mokykloje įsiliejau į joje veikiančius būrelius, sportavau. Aštuntoje klasėje tapau Lietuvos čempionas 1500 m. bėgimo su kliūtimis distancijoje. Aktyviai sportavau tol, kol vis dažniau mokytojai pradėjo kalbėti apie abitūros egzaminus ir kelią, kurį reikės mums pasirinkti. Pasirinkau politiką“, – sako Aurimas.

Nors jaunuolis ne kartą lipo ant nugalėtojų pakylos už savo sportinius gebėjimus, ne kartą buvo išrinktas į geriausių rajono sportininkų dešimtukus, visgi gyvenimo su sportininko karjera Aurimas nesusiejo. Supratęs mokslo svarbą A.Daukantas išskirtinį dėmesį skyrė istorijai ir politologijai.

„Norėjau pažinti iškiliausias praeities asmenybes, jų sėkmės istorijas bei veikimo principus, kurie nulėmė sėkmę ne tik jų gyvenimuose, bet ir pasaulio valstybių raidos istorijoje… To pažinimo ieškodamas ir pasirinkau istorijos studijas Vytauto didžiojo universitete. Tiesa, nors nuo 10 klasės daugiausia dėmesio skyriau mokymuisi, savo laisvalaikio negailėjau ir popamokinei veiklai mokykloje. Beje, vaikystėje, kaip ir kiekvienas berniukas, svajojau tapti policininku, ugniagesiu arba karininku. Dar paauglystėje svarsčiau apie karo akademiją, bet gyvenimas atvedė mane į istorijos interpretavimą“, – pasakoja pašnekovas.

Dar vienuoliktoje klasėje Aurimą moksleiviai beveik vienbalsiai išrinko mokyklos prezidentu. Aktyvus ir visuomeniškas vaikinas organizavo popamokinę veiklą, atstovavo moksleiviams trišalėje: mokinių, tėvelių, bei mokyklos administracijos taryboje, įgijo patirties. Pasak jaunuolio, sėkmingi sprendimai, lemiantys įvairias moksleivių gyvenimo sritis, skatino dirbti dar atsakingiau.

Pastebėję nenustygstantį vietoje, atsakingą ir darbštų bendraamžį į savo būrį jį pakvietė rajono jaunieji socialdemokratai. Jau po metų Aurimas buvo išrinktas Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininku. Dar po metų tapo Socialdemokratinio jaunimo sąjungos kontrolės komisijos narys.

„Į LSDP įstojau tik sukakus pilnametystei, jau tada jaučiau, kad ši politinė srovė yra artimiausia ir priimtiniausia man dėl rūpinimosi paprastu žmogumi. Nors ir būdamas jaunas partijos skyriuje sulaukiau stipraus palaikymo, o tai suteikė tiek pasitikėjimo savimi, tiek galimybių toliau aktyviai dirbti rajono visuomeninėse organizacijose“.

Per tą laiką Aurimas mokėsi VDU istorijos. Šiuo metu jis – istorijos ketvirto kurso studentas. Tačiau didelę dalį savo laiko skiria ir politikai.

„Esu LSDP Mažeikių skyriaus pirmininko pavaduotojas, LSDJS Mažeikių skyriaus pirmininkas. Buvau iniciatyvinės grupės narys, kuriant rajono Jaunimo ir su Jaunimu Dirbančių Visuomeninių Organizacijų Asociaciją “Apskritas stalas”. Dabar esu šios organizacijos narys. Sėkmingai atstovauju rajono jaunimui, būdamas rajono jaunimo reikalų tarybos nariu. Neužmiršau ir sporto, aktyviai prisidedu ir prie lengvosios atletikos klubo „Pavasaris“ veiklos Mažeikiuose. Esu šaulių sąjungos narys rajone. Nevyriausybinių organizacijų asociacijos rajone tarybos narys“, – vardija savo pareigas jaunas perspektyvus politikas.

Paklaustas apie laisvalaikį Aurimas nevynioja žodžių į vatą.

„Kaip ir daugelis jaunų žmonių laisvalaikį labiausiai vertinu artimųjų ar draugų būryje. Didelę dalį laisvalaikio užima sportiniai užsiėmimai, kurie skiriasi priklausomai nuo metų laiko ir sąlygų lauke, mėgstu gamtą, žvejybą. Tai užsiėmimai su kuriais aš užaugau ir be kurių neįsivaizduoju savo laisvalaikio. Žinoma, geram kinui ar puikiai knygai visada atsiras laiko mano dienotvarkėje. Klausausi įvairios muzikos, tai priklauso nuo nuotaikos. Gali būti džiazas, klasika, gali skambėti ir Linking park‘ai“, – šypsosi socialdemokratas.

Jaunas vyras svarsto, kodėl Lietuvoje susidarė tokia padėtis, kai iš savo tėvynės Lietuvos sprunka ne tik jaunimas, bet ir darbingo amžiaus žmonės.
„Tauta išrinko tokią valdžią, kuri dabar ciniškai visą krizės naštą verčia pažeidžiamiausiam visuomenės sluoksniui. Tai vyksta dėl paprastos priežasties – dėl akivaizdžios demokratijos stokos mūsų politinėje sistemoje. Socialdemokratų frakcija turi tapti ta jėga, kuri yra pajėgi tai sutvarkyti, kuri priartintų valdžią prie paprasto žmogaus. Jokioje loterijoje niekada neišloši tiek, kiek gali pasiekti savo rankomis, protu ir atkaklumu. Atkaklumo bičiuliams netrūksta“, – mano A.Daukantas.

Aurimą itin žavi charizmatiškos asmenybės. Tačiau dar viena reikšminga būdo savybė – žmogiškumas.

„Man svarbus politikų požiūris į žmogų, ypač į eilinį Lietuvos gyventoją, tad labiausiai žaviuosi šviesaus atminimo Lietuvos politine asmenybe Prezidentu Algirdu Mykolu Brazausku“, – sako pašnekovas.

Pasak Aurimo, charizmatiškos asmenybės gali suvienyti lietuvius, nes visuomenei Lietuvoje šiuo metu labai trūksta vienybės.

„Ko gero, tas keistas priešiškumas ir abejingumas svetimo laimei yra sovietinių represijų padarinys. Tačiau, mano nuomone, vakarietiškas laisvesnis požiūris į gyvenimą, mažesnis susikaustymas, ir, be abejo, gebėjimas džiaugtis dalykais, kurie galbūt iš pirmo žvilgsnio neatrodo tokie didūs, galėtų mus suvienyti.“

Share on FacebookShare on Google+Email this to someonePrint this page

Opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius: Valstybės kontrolės išvadose – Vyriausybės klaidos

Pirmadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius negailėjo kritikos Andriaus Kubiliaus vadovaujamai Vyriausybei. Pasak jo, Valstybės kontrolės pateiktoje valstybės biudžeto apyskaitoje už 2009 metus išvadoje atskleistos Vyriausybės klaidos: Valstybės kontrolė rado įstatymo pažeidimų, konstatavo, kad nėra duomenų apie studijų krepšeliui skirtus ir panaudotus valstybės biudžeto asignavimus, nerado iždo sąskaitų likučių komerciniuose bankuose, taip pat nebuvo nurodytos valstybės investicijos iš privatizavimo fondo lėšų, nepateikta informacija apie valstybės investicijas.

A. Butkevičiaus teigimu, nėra jokios atsakomybės dėl pinigų racionalaus panaudojimo. „Nustebau, kad tiek daug pastabų prirašyta Vyriausybės adresu, teisingiau asignavimų adresu, kur naudojami mokesčių mokėtojų pinigai“, – stebėjosi socialdemokratų lyderis. Politiko nuomone, skaitant valstybės kontrolės išvadas akivaizdu, kad taip ir liko nepanaudoti pinigai, kurie buvo skirti ekonomikai vystyti, darbo vietoms kurti.

Seimo LSDP frakcijos seniūnas stebėjosi, kad šiandien bankuose esantys terminuotieji indėliai sudaro 3,3 mlrd. litų, kadangi daugelyje šalių didesnis dėmesys skiriamas lėšų panaudojimui pasibaigus metams negu planuojant biudžeto asignavimus, nes kur kas svarbiau, kaip sugebama tas lėšas panaudoti.

Opozicijos lyderis atkreipė dėmesį, kad Valstybės kontrolei nėra pateikti duomenys apie skolintas lėšas – 1,4 mlrd. litų, kurios yra investuotos komerciniuose bankuose. „Kai kuri informacija pateikta klaidinga: pavyzdžiui, skirtinguose prieduose pateikta informacija apie skolintų lėšų likutį yra nesuderinami tarpusavyje“, – sakė A.Butkevičius.

Socialdemokratų lyderis A. Butkevičius, gilindamasis į Valstybės kontrolės išvadas, pastebi ir įstatymų pažeidimų. „Valstybės rezervo lėšos pagal įstatymą turi būti laikomos Lietuvos banke, tai numato Valstybės iždo įstatymas, o jos buvo laikomos Finansų ministerijos einamojoje sąskaitoje banke „Swedbank“. Tai yra grubus įstatymo pažeidimas“, – teigė politikas.

Pasak jo, kritikuotinas ir viešųjų pirkimų vykdymas, nes jame Valstybės kontrolė taip pat nustatė sisteminių klaidų. „Asignavimų valdytojai nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo. Auditoriai negalėjo patvirtinti investicinių projektų dalies išlaidų pagrįstumo. Tai įrodo, kad nebuvo laikomasi finansinės disciplinos ir priežiūros“, – tvirtino Seimo LSDP frakcijos seniūnas A. Butkevičius.

Anot opozicijos lyderio, Valstybės kontrolė įžvelgė pažeidimus ir vyriausybės skolinimosi politikoje, kadangi „skolinimosi strategijos duomenys neparemti konkrečiais duomenimis ir skaičiavimais, ji neparemta griežta skolinių įsipareigojimų struktūros sąnaudų ir rizikos analize, joje nepateikti finansavimo šaltiniai“.

A.Butkevičius priiminė savo seną idėją – steigti Ekonomikos analizės institutą, kuris vertintų Vyriausybės priimtus sprendimus bei teiktų savo pasiūlymus, kaip racionaliau vykdyti šalies ekonomikos politiką.

Seimo LSDP frakcijos informacija
Atstovė spaudai Auksė Kontrimienė

Share on FacebookShare on Google+Email this to someonePrint this page

Atviras kreipimasis

Mūsų šalis, Socialdemokratų partija ir kiekvienas iš mūsų šiandien išgyvena nelengvą permainų laikotarpį.

Šiame ekonomikos nuosmukio ir vertybių praradimo laikmetyje turime suprasti, kad tauta mumis pasitikės tiek, kiek mes būsime to nusipelnę.

Niekas kitas, o tik paprasti šalies piliečiai gali įvertinti, ar mes tarnaujame žmonėms, ar tik kuriai nors mažai nomenklatūrinei interesų grupei, pretenduojančiai vadintis partija.

Dažnai tokios grupės vadovaujasi senomis klišėmis – intrigomis, apkalbomis, skirstymu į savus ir svetimus, sąmokslais. Būkime sąžiningi – to būta ir per 20 atkurtos Socialdemokratų partijos metų. Ar mes norime tai prisiminti? Ar mes norime prie to sugrįžti? Matyt, ne.

Materialinės gerovės siekimas, lakstymas paskui pinigus pavertė žmones jų vergais. Pamiršome, jog jie buvo įvesti, kad tarnautų tik verčių ekvivalentu, turinčiu palengvinti natūrinius mainus. Dabar gi ši priemonė virto objektu, užvaldančiu žmonių sąmones. Negalime pamiršti, kad per visas pertvarkas, krizes, kitus svarbius pokyčius, svarbiausias yra žmogus.

Gali sugriūti ekonomika, būti sunaikintos materialinės vertybės, tačiau išlikęs žmogus, turėdamas blaivią galvą, sveikas rankas ir kojas, viską sukurs naujai. O Socialdemoktatų partija gali ir privalo padėti jam šiame darbe. Būtina tik tikėti, kad nepasisekti negali.

Suvesti sąskaitas su praeitimi ir nubrėžti istorinį brūkšnį tarp to kas buvo (o tai vertybiniu atžvilgiu kartais iš tiesų netoleruotina) ir to kaip turėtume atrodyti naujai – privalu.

Pripažinkime, norime gyventi naujoje epochoje, naujai atgimę ir atsakingi. Tokie siekiai skatina revizuoti savo vertybinius įsipareigojimus. To iš mūsų reikalauja laikmetis ir tikisi kiekvienas šalies pilietis.

Tikrai džiugu, jog mūsų yra 17 tūkst., o vien per pastaruosius metus mūsų gretas papildė tūkstantis žmonių. Tai rodo, kad mes reikalingi tautai, kad turime pasitikėjimo reitingus, tačiau šiuo metu mums yra iškelti daug aukštesni naujos epochos įsipareigojimai.

Pasaulio socialdemokratų pamatinės vertybės – tai ne tik laisvė, bet ir solidarumas bei socialinis teisingumas, todėl jie gina vidutinio sluoksnio ir nepasiturinčiųjų interesus, mažindami socialinę atskirtį. Noriu pakviesti visus Jus, neabejingus Lietuvos žmonių ateičiai partijos narius, pradėti eiti pasaulio socialdemokratų pramintu keliu ir gerai apmąstyti visus savo veiksmus.

LSDP Pirmininkas A. Butkevičius,

LSDP Garbės pirmininkas A. Sakalas

Share on FacebookShare on Google+Email this to someonePrint this page