Partijos laikraštis

    Archyvai

Esate skiltyje: Naujienos

„Sidabrinė gervė“ Mažeikiuose

Ketvirtadienio vakarą didžiulio mažeikiškių ir miesto svečių dėmesio sulaukė keliaujantis šiuolaikinio kino meno festivalis „Sidabrinės gervės naktys“. Sodų trikampio skvere, po atviru dangumi, susirinkusiems kino mėgėjams buvo parodyti trys lietuvių kūrėjų filmai.

„Sidabrinės gervės naktys“ – tai kino festivalis, vykstantis Lietuvos kino akademijos iniciatyva. Šio renginio pagrindinis tikslas: parodyti lietuviškus filmus ne tik didžiųjų Lietuvos miestų gyventojams, bet ir atokiau nuo jų įsikūrusių miestų ir miestelių kino mėgėjams. Anot organizatorių, Mažeikiai – jau septynioliktas miestas, kuriame parodyti trys pasirinkti filmai. Lietuvos kino ir televizinio kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė 2010“ filmai „Upė“ ir „Aš tave žinau“ yra pelnę sidabrinių gervių statulėles. Skandalingasis ir prieštaringai vertinamas Emilio Vėlyvio „Zero II“ buvo nominuotas geriausio pilnametražio filmo kategorijoje. Tad vasaros pradžioje startavusios Šakių rajono Zyplių dvare „Sidabrinės gervės naktys“, lydimos aktorių Ramūno Rudoko, Aušros Štukytės, Lietuvos kino akademijos direktorės Linos Buzelytės, muzikanto ir filmų garso takelių kūrėjo Aleksandro Makejevo, giedrą ketvirtadienio vakarą apsilankė ir Mažeikiuose.

Dalis renginio žiūrovų, į kino seansą po atviru dangumi susirinkusių anksčiau, atsinešė savo paklotus, tad filmus stebėjo bei bardo A. Makejevo atliekamų dainų klausėsi jaukiai įsitaisę ant žolės priešais didžiulį ekraną. Kiti būriavosi aplink sėdinčiuosius ir filmus žiūrėjo stovėdami. Kino seansai Mažeikiuose – reta pramoga, tad žiūrovų auditorija buvo įvairaus amžiaus: nuo vaikų iki pensinio amžiaus žmonių. Dauguma pakalbintų mažeikiškių džiaugėsi šventės organizatorių iniciatyva atvežti gerus lietuviškus filmus ir į mūsų miestą. „Nemažai mano pažįstamų filmų žiūrėti važiuoja į Šiauliuose esantį kino teatrą. Situacija, manau, pasikeistų, jeigu Mažeikiuose atgimtų kino teatras“,– kalbėjo Darius, į kino seansą atėjęs su mergina. „Pažiūrėkit, kiek žmonių susirinko. Vadinasi, kinas populiarus, tad ir kino teatras sulauktų pakankamai žiūrovų, žinoma, jeigu bilietų kainos nebūtų per didelės“, – savo nuomonę reiškė mergina.

Po Lietuvą su festivaliu kartu keliaujantis Seimo narys Juozas Olekas „pasakojo kiekvieną kartą pajuntantis vis kitokią lietuviško kino jėgą. „Kiekvieną kartą žiūriu vis su nauju užtaisu. Kine yra vaizduojamų labai gilių žmogiškų santykių, kurie aktualūs ir Lietuvoje, ir bet kuriame pasaulio kampelyje. Ir yra labai lietuviškų aktualijų, pavyzdžiui, problemos ir politika. Išsakytos problemos žinomos visiems politikams, netgi žinau, kaip spręsti reikėtų, bet nežinau, ar viską galėsiu padaryti,“ – pasakojo festivalio Mažeikiuose svečias. J. Olekas prisiminė lietuvišku kinu susidomėjęs tada, kai Mažojo Princo vaidmeniui buvo pakviestas jo pusbrolis Evaldas Mikoliūnas. Nuo tada stebi lietuviško kino aktualijas. Seimo nariui antrino ir vicemeras Vytautas Mažeikis: „Visada seku lietuviško kino gyvenimą. Taigi tokie renginiai tokį vasaros vakarą – nuostabu. Tai ne pirmas, bet ir ne paskutinis kartas, pažadu“. Vietos politikai, kalbėdami apie renginį, vienbalsiai sutiko, kad mažeikiškiams šis menas patrauklus ir reikalingas.

Iškilmingame tarybos posėdyje paminėtas A. M. Brazausko gimtadienis

Rugsėjo 22 d. Socialdemokratų partijos Mažeikių skyriaus tarybos posėdyje pagerbtas daug Mažeikių labui nuveikusio Algirdo Mykolo Brazausko atminimas. Amžinybėn išėjęs Prezidentas šią dieną būtų šventęs savo 78-ąjį gimtadienį. Svarstyta galimybė kaip Mažeikiuose įamžinti jo vardą.

Partijos pirmininkas Antanas Tenys trumpai pristatė Prezidento biografiją. Pagerbus velionio atminimą tylos minute, prisiminimais apie jį dalijosi jo bendražygiai. Jonas Jurkus akcentavo, jog, jei ne mažeikiškiai, A. M. Brazausko nebūtų buvę: „Jo protėviai iš čia. Jie palaidoti Mažeikių kapinėse. „Čia mano šaknys“ – sakydavo Algirdas.“ Turėjęs bendrų sąsajų su Prezidentu statant naftos įmonę, Algimantas Čepys pastebėjo vieną iš esminių dalykų, kodėl jį išskirtinai prisimena ir vertina žmonės – kad A. Brazauskas statybų etapuose niekada nesivadovavęs partinėmis nuostatomis. Gerų žodžių nestokojo ir keturis dešimtmečius pažinojęs A. M. Brazauską Seimo narys Stanislovas Giedraitis: „Jo dėka Lietuva buvo pavyzdys įsisavinant Sąjungos lėšas. Jis rūpinosi ne tik pramonės augimu, bet ir didelį dėmesį skyrė paprastam darbininkui, jo apsaugai bei aprangai.“ LSDP Mažeikių skyriaus pirmininko A. Tenio teigimu, partijos prezidiumas, pasitaręs su žmonėmis, pasidomėjęs kituose miestuose, svarstė A. M. Brazausko vardo Mažeikiuose įamžinimo variantus: „Mes ketiname siūlyti Savivaldybės tarybai jo vardu pavadinti Kultūros centrą, prie kurio jis du kartus prisidėjo, vieną – statant, antrą – perimant iš „Mažeikių naftos,,. Taip pat buvo siūlymų Brazausko vardu pavadinti ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio aikštę. Pasak Virginijos Steponavičienės, kodėl be aikščių ir gatvių nepadarius jo miesto garbės piliečiu.

Rugsėjo 25 d. Vilniuje vyks konferencija dėl A. M. Brazausko vardo įamžinimo, kurioje dalyvaus ir Mažeikių atstovai. A. M. Brazausko vardo įamžinimui Mažeikiuose sudaryta 7 darbo grupė. Kitame Socialdemokratų partijos Mažeikių skyriaus tarybos posėdyje numatyta priimti sprendimą, kuris bus teikiamas Savivaldybės tarybai.

Mažeikių LSDP 15 metų jubiliejus

LSDP Mažeikių skyriaus 15 metų jubiliejaus proga Mažeikių kultūros centre organizavo visuotinį partijos narių susirinkimą – vakaronę, kuriame prie dalyvavo apie 120 narių. Jame buvo pagerbti partijos įkūrėjai Jonas Jurkus, Birutė Mišutienė, Zigmas Gedvilas, Zigmantas Kniažauskis, Irena Petrutienė, Algis Kozlovas bei kiti. Jiems, bei 2009 metais 35 įstojusiems į partijos gretas LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius įteikė padėkos raštus bei nario bilietus. Vakaronės metų koncertavo Auksodės kultūros namų kapelą.

Vakaronė vyko prie staliukų prie kiekvieno staliuko pabendrauti su partiečiais priėjo partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, partijos bičiuliai buvo labai patenkinti šiuo pabendravimu su pirmininku. Vakaronės metu partijos bičiuliai aukojo pinigus vienišiems seneliams.

Šiais metais numatoma vėl organizuoti vakaronę spalio mėnesį.