Po viešumoje pasirodžiusių socialdemokratų nuogąstavimų dėl elektros energetikos sektoriuje vykdomos pertvarkos ir informacijos apie ją trūkumo, konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma pareiškė, kad LSDP stengiasi šią pertvarką sustabdyti.
„Jei imi garsiai kalbėti apie esamą problemą, konservatoriai tuoj apkaltina tave destrukcija, tačiau patys viešai tiesos atskleisti nenori. Mes nesiekiame pertvarkos stabdyti, mes tenorime sprendžiamų problemų ir priimamų sprendimų viešumo bei diskusijų, kad būtų priimti visuomenei naudingi įstatymai. Šiuo metu visiems Lietuvos žmonėms aktualūs klausimai svarstomi, liaudiškai tariant, „po kilimu““, – teigia LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.
Konservatoriai kaltina A.Butkevičių ir B.Vėsaitę, esą jie pateikia klaidingą informaciją, tačiau patys valdantieji neįrodo tiesos.
„Informacija apie Kruonio hidroelektrinės blokų nuomą „Inter RAO ES“ nėra iš piršto laužta. Tokią informaciją mums laišku atsiuntė elektros energetikos sektoriaus darbuotojai, kurių pavardžių dėl suprantamų priežasčių negalime atskleisti. Juk visi žino, kad po informacijos pateikimo, laiškus rašiusieji tikriausiai patirtų vadovybės represijas. Mes esame tautos atstovai, todėl reaguojame į žmonių nuogąstavimus, jei nereaguotume, tuomet jau būtų blogai. Tegul konservatorių Vyriausybė pasistengia, kad svarbūs elektros energetikos klausimai būtų sprendžiami be paslapčių, tegul įrodo, kad nėra, ko nerimauti“, – teigia LSDP frakcijos seniūnas.
Anot parlamentaro A.Butkevičiaus, ginčytis dėl esamos realios situacijos nereikėtų, jei Seimo valdantieji neignoruotų opozicijos pasiūlymų ir leistų normaliai vykdyti parlamentinę kontrolę.
„Dar kartą primenu, kad visa tiesa būtų aiški, jei apie tai būtų diskutuojama garsiai, jei tik valdantieji liautųsi ignoravę opozicijos teises ir į darbotvarkę būtų įtraukti nutarimo projektai: „Dėl elektros energetikos reorganizacijos“ (XIP-2587) ir „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kreipimosi į valstybės kontrolę“ (XIP-2586). Juk vienas iš mūsų siūlymų ir yra – galimybė Seimui apsvarstyti elektros energetikos ūkio reorganizavimo koncepciją, kad ji būtų derinama su socialiniais partneriais, verslo bendruomene ir taptų žinoma visuomenei“, – sako A.Butkevičius.
Seimo valdantieji ignoruoja opozicijos teises teikti pasiūlymus, kadangi į Seimo darbotvarkę piktybiškai nėra įtraukiami du nutarimo projektai: „Dėl elektros energetikos reorganizacijos“ (XIP-2587) ir „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kreipimosi į valstybės kontrolę“ (XIP-2586).
„Tai beprecedentis atvejis Seimo praktikoje, kad valdantieji taip piktybiškai ignoruotų opozicijos teisę teikti pasiūlymus ir vykdyti parlamentinę kontrolę. Opozicijos teisės yra pažeidžiamos“, – įsitikinęs Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius.
Siūlomuose Seimo nutarimuose opozicija ir norėtų atidengti paslapties šydą nuo valdančiųjų konservatorių itin slepiamų energetikos klausimų.
„Lietuvos Respublikos Seimas, įvertinęs galimą Lietuvos elektrinės piktnaudžiavimą ir galimai gautus viršpelnius prekiaujant ne savo pagaminta elektros energija, kuriai taikomas VIAP-as (2,5TWh kvota, paveda Valstybės kontrolei atlikti Lietuvos elektrinės valstybinį auditą“, – siūloma viename opozicijos teiktame nutarime.
„Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Seimui svarstyti elektros energetikos ūkio reorganizavimo koncepciją, kad ji būtų apsvarstyta su socialiniais partneriais, verslo bendruomene ir taptų žinoma visuomenei“, – siūloma kitame nutarime.
Akivaizdu, kad parlamentas skęsta smulkmenose, antraeilės svarbos darbuose, o visuomenei aktualūs klausimai, greičiausiai svarstomi „po kilimu“. Konservatoriai tiesiog paniškai bijo viešumo sprendžiant energetikos klausimus. Bijo, nes ir patys nėra vieningi, ne veltui atleistas Lietuvos energijos“ vadovas ir valdybos narys Laimonas Lukočius tiesiai šviesiai žurnalistams pasakė: „Ministras A.Sekmokas mane išdavė kaip komandos narį“.
„Ko gero teisi Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, pripažindama, jog viena didžiausių konservatorių padarytų politinių klaidų, kad Lietuva virto vyriausybine, o ne parlamentine valstybe. Būtent konservatoriai ir turėtų prisiimti atsakomybę už Seimo, kaip institucijos, nuvertinimą“, – sako Seimo Opozicijos lyderis A.Butkevičius.
Lapkričio 7 d. prasidėjo Mažeikių rajono krepšinio A lygos čempionatas. Šį sezoną lygoje debiutavo „LSDP“ komanda. Iš viso čempionate yra 7 komandos. Pirmosiose rungtynėse „LSDP“ komanda nugalėjo „Varduvos“ ekipą, kurį pernai čempionate užėmė pirmąją vietą. Rungtynės baigėsi rezultatu 69:67. Rezultatyviausiai LSDP ekipoje žaidė Giedrius Žadvydas- 19 taškų ir Donatas Razulis 15 taškų.
Antrose rungtynėse LSDP komanda nusileido „Kvistijos“ krepšininkams. Pralaimėta rezultatu 58:68.
Rugsėjo 22 d. Mažeikių bendruomenes centre (Ventos g. 8a) buvo pristatyta „Rudens gėrybių“ paroda.
Jos ekspozicijoje – neįgaliųjų, aklųjų ir silpnaregių, kurčiųjų organizacijų ir Mažeikių cerebrinio paralyžiaus asociacijos darbai. Tai dirbinai iš popieriaus, iš daržovių, vaisių, kriauklių, akmenėlių, medžių šakos, samanos ir pan….Neįgaliųjų parodą aplankė ir šiltą žodį tarė Mažeikių rajono savivaldybės vicemerė, Sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Irena Macijauskienė. Parodoje taip pat lankėsi ir Socialinės paramos sk. vedėjos pav. Jolanta Kekytė.
1 – iš kairės Socialinės paramos sk. vedėjos pav. Jolanta Kekytė, Mažeikių cerebrinio paralyžiaus asociacijos pirmininkė Zofija Valatkienė, vicemerė Irena Macijauskienė, Mažeikių bendruomenės centro direktorė Audronė Šimkuvienė.
2 – rudens gėrybės
3 – vicemerė Irena Macijauskienė ir bendruomenės centro direktorė Auronė Šimkuvienė apžiūri parodą.
4 – soc. paramos sk. vedėjos pav. su direktore Audrone Šimkuviene.
Seimo LSDP frakcijos nariai gerbia Lietuvos Konstituciją ir laikysis Seimo nario priesaikos, ar gali to tikėtis iš konservatorių?
Seimo Lietuvos socialdemokratų frakcijos narius nustebino viešas valdančiosios daugumos pagalbos šauksmas rengiantis balsavimui dėl Seimo narių Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus apkaltos.
Socialdemokratai gerbė ir gerbs Lietuvos Konstituciją, Konstitucinio Teismo sprendimus ir laikysis Seimo nario priesaikos, tad dėl Seimo LSDP frakcijos narių sprendimo negali kilti abejonių.
Seimo LSDP frakcijai atstovaujantis parlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis išplatino viešą laišką Seimo nariams, kuriame teigia: „Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas negali būti suprantamas tik kaip leidimas veikti vien savo nuožiūra, veikti vadovaujantis vien tik savo sąžine ir ignoruoti Konstituciją.“ „Konstitucinio Teismo išvada, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją (taigi ir sulaužė ją) yra galutinė. Jokia valstybės institucija, joks valstybės pareigūnas negali jos pakeisti ar panaikinti.“
Deja, abejonių kelia pačios valdančiosios daugumos, o ypač konservatorių pozicija, gal abejodami savais parlamentarais, konservatoriai prašo socialdemokratų gelbėjimo rato, bandydami iš anksto apsidrausti dėl galimos nesėkmės.
Seimo LSDP frakcija primena konservatoriams, kad būtent jų nihilistinis požiūris į Konstitucinio Teismo sprendimus dėl sumažintų pensijų dirbantiems pensininkams, dėl sumažintų socialinių išmokų motinos ir t.t., suformavo visuomenėje požiūrį, o gal KT sprendimų ir nebūtina vykdyti.
Visgi, socialdemokratai tikisi, kad valdančioji daugumos, o ypač konservatorių, nariai bus principingi ne tik svarstant opozicijos atstovų apkaltą, bet ir savų – Egidijaus Vareikio ir Manto Adomėno, galimai pažeidusių Lietuvos Konstituciją, klausimą.
Seimo LSDP frakcijos informacija
Atstovė spaudai Auksė Kontrimienė
Lapkričio 3 d. LSDP Mažeikių skyriaus prezidiumo posėdis, kuriame svarstyta, kaip įamžinti šiemet Amžinybėn išėjusio Lietuvos Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko atminimą.
LSDP Mažeikių skyriaus pirmininkas Antanas Tenys priminė, kad rugsėjo 22 d. vykusiame Socialdemokratų partijos Mažeikių skyriaus tarybos posėdyje pateikti įvairūs siūlymai dėl Prezidento A.M. Brazausko vardo įamžinimo. Siūlyta Jo vardu pavadinti Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centrą, aikštę prie Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios ir kt.
Tarybos sprendimu buvo sudaryta komisija, kuri apsvarstė visus siūlymus, susitiko su Telšių vyskupu Jonu Boruta, Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonu dekanu Zenonu Degučiu ir gavo pritarimą, kad aikštė prie Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios būtų pavadinta Prezidento A.M. Brazausko vardu.
„Tačiau apžiūrėjus aikštę, mums pasidarė nesmagu dėl ketinimo taip varganai atrodančiai vietai suteikti tokio iškilaus, Lietuvos žmonių mylimo Prezidento vardą. Pirmiausia ją reikia sutvarkyti, o tam reikia didelių investicijų“, – kalbėjo A. Tenys.
Skyriaus pirmininkui pritarė ir kiti komisijos nariai. Nutarta siūlyti Mažeikių rajono savivaldybės tarybai priimti sprendimą pritvirtinti memorialinę lentą Prezidentui A.M. Brazauskui atminti prie Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro pastato – Ekscelencija labai daug prisidėjo, kad šis pastatas Mažeikiuose būtų pastatytas, o vėliau nupirktas iš Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos. Kultūros centre įrengti ekspoziciją, pasakojančią apie Prezidento A.M. Brazausko nuopelnus Mažeikiams.
„Mes jokiu būdu neatsisakome ketinimo Prezidento vardu pavadinti aikštę. Prie šito klausimo grįšime kitais metais – reikia surasti lėšų aikštei sutvarkyti“, – akcentavo Skyriaus pirmininko pavaduotoja, Savivaldybės tarybos Socialdemokratų frakcijos pirmininkė, vicemerė Irena Macijauskienė.
LSDP Mažeikių skyriaus informacija
Dėl apkaltos proceso Seimo nariams A. Sacharukui ir L.Karaliui
Šį laišką paskatino parašyti įvykiai, prasidėję Lietuvos Respublikos Seime, vieši Seimo narių pasisakymai, o taip pat viešai Seimo nario A.Sacharuko pateikiama melaginga informacijai visuomenei per viešosios informacijos priemones po Konstitucinio Teismo paskelbtos išvados dėl Seimo narių A.Sacharuko ir L.Karaliaus veiksmų, šiurkščiai pažeidusių Seimo nario priesaiką.
2010 m. spalio 27 d. Konstituciniam Teismui paskelbus išvadą, kad Seimo nariai A.Sacharukas ir L. Karalius sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Seime prasidėjo aktyvios apklausos, kas kaip balsuos, kokie bus galimų viešų ir neviešų susitarimų tarp frakcijų, tarp pozicijos ir opozicijos rezultatai, kas galės, o kas negalės balsuoti, kokie gali būti politinių jėgų pasikeitimai. Pagaliau, Seimo narys V.Žiemelis ėmėsi iniciatyvos apklausti Seimo narius, ar jie jau yra, o jei yra – tai kaip yra apsisprendę balsuoti dėl galutinio Seimo sprendimo, panaikinant Seimo narių mandatus.
Vargu, ar tokia praktika atitinka etinius ir teisinius reikalavimus, keliamus Seimo nariams laikytis nešališkumo principo, kol apkaltos procedūra nėra užbaigta. Bet tai palikime liaudies tradicijai „ visi taip darytų“.
Daug įdomiau klausyti Seimo narių pasisakymų, kodėl jie negalės balsuoti už vienokį ar kitokį sprendimą. Pagrindiniai motyvai yra šie: pats esąs balsavęs už kitą Seimo narį, pats esąs išvykęs į ilgesnę kelionę be pranešimo Seimo struktūroms, esą, buvusi tokia praktika, o be to – statutas numatąs tik švelnias sankcijas. Jei jau kartą buvo sankcija pritaikyta, tai antrą kartą bausti negalima. Kai kurie Seimo nariai teigia, kad Konstitucinio Teismo išvada – rekomendacinė, o Seimo nariai gali balsuoti tik pagal savo sąžinę, nors ir yra patvirtinta išvada dėl šiurkštaus priesaikos sulaužymo. Dar išsakomi argumentai, kad prasidės apkaltų „griūtis“, mat kiekvienas, kuris vienaip ar kitaip yra pasielgęs, yra pažeidęs Konstituciją. O nepažeidusių gal tėra tik keletas Seimo narių. Girdėti ir politinių argumentų – štai padidės valdančiosios daugumos Seimo narių, nes naujieji nariai ateis į A.Valinsko frakciją.
Ir dėl šių motyvų nebūčiau rašęs šio viešo laiško, jei ne žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusi A.Sacharuko ir jo bendrapartiečio G.Vagnoriaus skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija. G.Vagnorius gali būti ir klaidinamas savo partijos kolegų Seimo narių, mat pats nėra Seime ir tikslios informacijos neturi. Bet Seimo narys A.Sacharukas yra ir šių įvykių dalyvis. Jam privalu sakyti tiesą ir tik tiesą, jei jis trokšta teisingo ir nešališko sprendimo. Bet šiurkščiai Konstituciją pažeidęs ir sulaužęs priesaiką Seimo narys A.Sacharukas komercinėje TV3 laidoje „Kodėl“ 2010 m. lapkričio 8 d. teigė, ( cituoju ): „ yra Andriukaitis, kurio bylas aš tyriau…korupcijos…ir jis puikiai apie tai žino…nuo kadencijos pradžios man kerštauja…jisai iki dabar sėdėtų kalėjime…Ponas Andriukaitis, Seimo atstovas Konstituciniame Teisme mėlynavo tiesiog iš nervų ir iš baimės…kai jo užklausė: „ponas Andriukaiti, jūs norite apsivalyti? Sako, net yra etikos komisijos išvada, kur jūs asmeniškai be pateisinamos priežasties praleidote šešis posėdžius. Sako, tai gal nuo savęs pradėkit…“
Štai ir argumentai, ar ne tiesa? Keista, juk Seimo narys A.Sacharukas ar jo advokatas galėjo pateikti įrodymus, kad jis (ar advokato ginamasis) tyrė mano taip vadinamą „bylą“, bijosi mano keršto ir pagrįstai reikalauja mano nušalinimo nuo laikinosios komisijos darbo, o taip pat tokį prašymą pateikti Konstituciniam Teismui, kad mane nušalintų nuo atstovavimo Seimui. Tai kodėl šių teisėtų veiksmų A.Sacharukas ar jo advokatas neatliko? Na, o Seimo nariai gali ir patys nesunkiai sužinoti, kada gi mane svarstė Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Tad ar gali būti kas nors dar akivaizdžiau už tai, jog toks A.Sacharuko pasisakymas yra akivaizdus melas, naudojamas kaip šantažo priemonė man įbauginti.
O dabar noriu painformuoti Seimo narius, kad aukščiau tekste paminėtus jūsų motyvus A.Sacharukas ir L.Karalius bei jų advokatai Konstituciniame Teisme naudojo savo gynybai. Gaila, kad viešuose Konstitucinio Teismo posėdžiuose Seimo nariai nepanoro dalyvauti. Būtų įsitikinę, kad šių Seimo narių gynyba turėjo du tikslus – įrodyti, kad taip elgėsi dauguma Seimo narių, kad dėl to negali būti pažeistas lygiateisiškumo principas kitų Seimo narių atžvilgiu ir, kad šis procesas yra politinio susidorojimo procesas, o ne konstitucinės atsakomybės nagrinėjimo procesas. Tai nesunkiai galima patikrinti Konstitucinio Teismo stenogramose. Juo labiau, kad ir aš Konstituciniame Teisme sutikau su argumentu, kad mano praleisti Seimo posėdžiai taip pat būtų Teismo nagrinėjami.
Konstitucinis Teismas pasisakė, kad: „ne kiekvienas Konstitucijos pažeidimas savaime yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, sprendžiant kiekvienu atveju būtina įvertinti veiksmų pobūdį, jų turinį, atlikimo aplinkybes, laiką, vietą, veiksmų sistemingumą, pakartotinumą, trukmę, veiksmus atlikusio asmens elgesį po jų padarymo, kitas reikšmingas aplinkybes.“
Kilę to išdavoje padariniai ir visa kita turi būti vertinama kompleksiškai. Tad jei ir buvo ar yra Seimo praktikoje Konstitucijos reikalavimų pažeidimų, ne kiekvienas pažeidimas gali būti prilyginamas šiurkščiam. Ir Seimo nariai, išsakydami savo galimo balsavimo motyvus, turi į šias Konstitucinio Teismo charakteristikas atsižvelgti sistemiškai.
Be to, nėra jokių kitų galimybių vertinti kiekvieno iš mūsų veiksmus ar jais buvo šiurkščiai pažeidžiama Konstitucija, nes tai nustatyti gali tik Konstitucinis Teismas.
Taigi visi, kurie bandome vertinti savo ar kitų padarytus pažeidimus, gavome aiškius kriterijus, pagal kuriuos galime palyginti savo ir šių dviejų Seimo narių atliktų veiksmų charakteristikas. Tad, kartoju, Konstitucinis Teismas iš Seimo narių advokatų gavo kelių metų Seimo narių posėdžių lankomumo statistiką, o taip pat žinojo apie atvejus, kai Seimo nariai balsavo už savo kolegas.
Gynyba teikė ir argumentus apie tai, kad čia vyksta politinio susidorojimo procesas. Ir štai dabar matosi akivaizdžios A.Sacharuko , V.Žiemelio, G.Vagnoriaus pastangos parodyti būtent tokią esminę potekstę.
Deja, Konstitucinis Teismas nustatė ką kitką, būtent, kad:
A.Sacharukas
– nepaisė iš Konstitucijoje, jos 59 straipsnio 2, 4 dalyse įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo, taip pat Seimo nario mandato individualumo reikalavimo kylančio draudimo balsuoti už kitą asmenį;
– išreiškė ne Seimo nario L.Karaliaus, bet savo valią;
– uzurpavo Seimo nario L.Karaliaus teisę savo nuožiūra balsuoti, priimant įstatymus ir kitus aktus;
– pažeisdamas iš Konstitucijos 69 straipsnio kylančius reikalavimus balsavimo procedūrai, iškreipė balsavimo rezultatus.
L. Karalius
– išvykdamas į kelionę žinojo apie Seimo posėdžius, tačiau neprašė Seimo valdybos pritarimo;
– ilgą laiką keliavo asmeniniais tikslais ir be svarbių ir pateisinamų priežasčių nedalyvavo Seimo darbe;
– turėdamas teisę sugrįžti į Lietuvą, be svarbių ir pateisinamų priežasčių šia teise nepasinaudojo;
– neišnaudojo buvusių galimybių susisiekti su Seimu ir pranešti apie savo nedalyvavimą;
– nedalyvavimą aiškino priežastimis, kurios šioje byloje yra paneigtos įrodymais, o L.Karaliaus paaiškinimai nėra nuoseklūs ir nuoširdūs.
Tai įrodyta ir pagrįsta. Konstitucinis Teismas , vertindamas, ar Seimo nario pažymėjimo palikimas ir nedėjimas pastangų jį surasti sudarė sąlygas juo pasinaudoti kitam asmeniui, konstatavo, kad nėra galimybės tokią išvadą padaryti. Suprantama, tai išvadai pagrįsti reikėjo ikiteisminio tyrimo, bet Seimas atsisakė tai padaryti. Tačiau Konstitucinis Teismas kategoriškai neatmetė tokios išvados galimybės.
Tad lieka retorinis klausimas – kur čia susidorojimo politika? Galima perskaityti daugelį konstitucinės teisės teoretikų ir įsitikinti, kad teisinis konstitucinis procesas visada yra Tautos kaip politinės bendruomenės (Political body) konstitucinės politikos (policy) išraiška, bet ne politinių sąskaitų suvedinėjimo procesas.
Konstitucinio Teismo išvadoje taip pat aiškiai pasakyta, kad „ta aplinkybė, kad už teisės pažeidimą asmeniui buvo taikyta tam tikra teisinė atsakomybė (civilinė, drausminė, administracinė, baudžiamoji ar kt.) ir šiam asmeniui už tą patį teisės pažeidimą yra taikoma konstitucinė atsakomybė, nereiškia, kad yra pažeidžiamas konstitucinis principas non bis in idem“ (nebaudžiama antrą kartą už tą patį). Tad ir asmenų lygiateisiškumo principas yra nepažeistas. Ir apkaltų griūtis neprasidės, nebent Seimo nariai darytų naujus nusižengimus ir atsirastų pagrindas apkaltoms.
Daug svarbesni motyvai, kai Seimo narys kalba, kad Konstitucinio Teismo išvada rekomendacinė, tad Seimo narys balsuos laisvai pagal savo sąžinę. O štai jau sąžinės niekas nevaržo, netgi paties Seimo nario duota priesaika. Ar tikrai taip? Tad cituoju Konstitucinio Teismo nutarimą: “prisiekdamas Seimo narys besąlygiškai įsipareigoja laikytis visų konstitucinių vertybių, sąžiningai tarnauti Tėvynei. Tarp Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų negali ir neturi būti jokio atotrūkio. Seimo nario sąžinė turi būti orientuota į Konstituciją. Valdžios galias, tuo pačiu ir Seimo nario galias riboja Konstitucija, tuo pačiu ir Konstitucinio Teismo nutarimai bei sprendimai ir išvados. Konstitucinio teismo nutarimai, sprendimai, išvados turi privalomąją galią visiems piliečiams ir visoms institucijoms. Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas, kuris nei vieno piliečio ir nei vienos institucijos ar pareigūno ar politiko neatleidžia nuo konstitucinės atsakomybės. Todėl ir Seimo narys yra saistomas priesaikos, tik į konstitucines vertybes orientuotos savo sąžinės ir konstitucinių imperatyvų.“ „Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas negali būti suprantamas tik kaip leidimas veikti vien savo nuožiūra, veikti vadovaujantis vien tik savo sąžine ir ignoruoti Konstituciją.“ „Konstitucinio Teismo išvada, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją (taigi ir sulaužė ją) yra galutinė. Jokia valstybės institucija, joks valstybės pareigūnas negali jos pakeisti ar panaikinti.“ „Tokia išvada negali būti pakeista ar panaikinta nei referendumo, nei rinkimų ar kuriuo nors kitu būdu“. “Išvada susaisto Seimą tuo atžvilgiu…kad Seimas neturi įgaliojimų spręsti, ar išvada yra pagrįsta ir teisėta. Nors Seimo nariai, spręsdami, ar asmenį pašalinti iš užimamų pareigų už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą, balsuoja laisvai, tai nereiškia, kad Seimo nariai nėra saistomi savo duotos priesaikos.“
Atrodo, kad aiškiau ir būti negali, šios visos citatos paimtos iš galiojančių Konstitucinio Teismo nutarimų. Konstitucinė doktrina šiuo požiūriu yra aiški.
Belieka išsiaiškinti, koks gi yra santykis tarp apkaltos procese dalyvaujančių institucijų. Vėlgi tenka cituoti KT nutarimus: “Apkalta, kai asmuo pašalinamas iš pareigų, yra vienas iš Konstitucijoje numatytų valstybės, kaip bendro visos visuomenės gėrio, apsaugos būdų.“ „Pašalinimas iš užimamų pareigų apkaltos proceso tvarka nėra savitikslis. Apkaltos konstitucinė paskirtis daug platesnė – užkirsti kelią asmenims, kurie sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, užimti tokias Konstitucijoje numatytas pareigas, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje nurodytos priesaikos davimu.“ Apkaltos giluminė prasmė yra užtikrinti, kad asmuo, šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs priesaiką, niekad neitų tokių pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su priesaikos davimu. Kitoks apkaltos prasmės aiškinimas padaro beprasmį patį apkaltos konstitucinį institutą ir būtų nesuderinamas su atsakomybės už priesaikos sulaužymą esme.
Pagal Konstituciją, įgaliojimus apkaltos procese turi dvi valdžios institucijos – Seimas ir Konstitucinis Teismas. Kiekvienai iš jų nustatyti jos funkcijas atitinkantys įgaliojimai. Tik Konstitucinis Teismas teikia galutinę išvadą, ar asmuo sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Tik Seimas pagal šią išvadą priima sprendimą – patvirtina juridinį faktą. Toks Seimo sprendimas yra galutinis.
Šios dvi institucijos negali veikti taip, kad būtų paneigiamas atleidimo nuo konstitucinės atsakomybės klausimas. „Todėl Seimui, sprendžiančiam, ar apkaltos proceso tvarka pašalinti asmenį iš užimamų pareigų už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą tenka ypač didelė atsakomybė: demokratinėje teisinėje valstybėje asmuo, šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, sulaužęs priesaiką neturėtų išvengti konstitucinės atsakomybės – pašalinimo iš užimamų pareigų.“
Tad nuosekliai skaitant visus Konstitucinio Teismo nutarimus ir išsiaiškinant oficialią konstitucinę doktriną, darosi aišku, kaip reikia spręsti konstitucinės atsakomybės klausimus.
Pastarosiomis dienomis prasidėjo Seimo nario A.Sacharuko ir jo bendražygių akcijos – žinučių ir slaptų įrašų viešinimas, melagingos informacijos skleidimas, klaidinant visuomenę, kad tiek Seimo komisija, tiek Konstitucinis Teismas kažko nesvarstė. Tuo bandoma nukreipti dėmesį nuo konstitucinės atsakomybės klausimo. Tokia šantažą primenanti veikla demokratinėje valstybėje negali būti pateisinama. Politika reikalauja sąžiningos Seimo narių pozicijos.
2010-11-10, Vilnius
Socialdemokratai ragina Vyriausybę laikytis įstatymų ir galvoti apie silpniausių visuomenės narių palaikymą
Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumas išreiškia susirūpinimą dėl to, kad konservatorių – liberalų vyriausybė nevykdo įstatymų ir įsipareigojimų Lyčių lygių galimybių politikoje. Dabartinė A.Kubiliaus Vyriausybė nevykdo Lietuvos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo, kuris įpareigoja kiekvieną Valstybės instituciją pagal savo kompetenciją rengiant teisės aktus, atsižvelgti į poveikį moterų ir vyrų padėčiai, rengti ir įgyvendinti programas ir priemones, skirtas moterų ir vyrų lygybei užtikrinti, finansiškai remti moterų NVO veiklą.
Mūsų žiniomis, ši dešiniųjų Vyriausybė ne tik neįgyvendina lyčių lygių galimybių politikos, ji naikina ankstesnių kairiųjų Vyriausybių pasiekimus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje panaikintas Moterų ir vyrų lygių galimybių skyrius, Ūkio ministerija panaikino programą moterų verslui remti. Neaiškus Moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimo mechanizmo ir Moterų ir vyrų lygių galimybių programos likimas.
Ekonominė krizė visuomet labiau paliečia moteris nei vyrus: jos turi mažesnes pajamas, pensijas, dešimt kart dažniau nei vyrai vienos augina vaikus. Todėl nutraukti paramą programoms, padedančioms moterims ir jų vaikams išgyventi, yra nusikaltimas.
Laimėjusi rinkimus, LSDP atkurs buvusias programas, tačiau parama moterims ir jų organizacijoms reikalinga dabar. Raginame Vyriausybę laikytis įstatymų ir galvoti apie silpniausių visuomenės narių palaikymą.
LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius
1992 m. spalio 25 d. Lietuvos piliečiai referendume priėmė dabartinę Lietuvos Respublikos Konstituciją. Tai pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus. Visų pirma, Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika, besiremianti demokratijos principais. „Džiugu, kad šį įstatymą ko gero mažiausiai koregavo istoriniai ir politiniai vėjai“, – sako Seimo Opozicijos lyderis ir Seimo LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius, sveikindamas Lietuvos žmones su Konstitucijos diena.
Visgi socialdemokratams tenka konstatuoti, kad šioje Seimo kadencijoje itin dažnai pademonstruojama nepagarba svarbiausiam šalies dokumentui, nes valdantieji pernelyg dažnai ignoruoja konstitucines nuostatas, konstitucinę teisę.
„Apmaudu, kad net Konstituciniam Teismui išaiškinus vieną ar kitą teisės aktų prieštaravimą Lietuvos Konstitucijai, konservatoriai be jokių skrupulų interpretuoja dokumentus sau palankioje dvasioje“, – apgailestauja socialdemokratų lyderis. Tereikia prisiminti Konstitucinio Teismo sprendimus dėl dirbančių pensininkų pensijų, dėl motinystės išmokų, sumažintų atlyginimų, pažeidžiant teisėtus žmonių lūkesčius.
Tad Konstitucijos dienos proga socialdemokratai ir valdančiosios daugumos atstovams linki dažniau prisiminti, kad Lietuvos valstybę kuria Tauta.
Seimo LSDP frakcijos informacija
Atstovė spaudai Auksė Kontrimienė
Tel. 2396327, 865292009
